Nenuleidusia sėklidė: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Nėštumo pabaigoje kūdikiai sparčiai auga ir vystosi. Šiuo laikotarpiu atsidaro akys, stiprėja kaulai, sparčiai auga svoris. Berniukams šiame etape sėklidės nusileidžia iš pilvo ertmės į kapšelį – odinį maišelį žemiau varpos.

Kas yra nenusileidusi sėklidė?

Kartais atsitinka taip, kad viena ar abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį taip, kaip turėtų. Tokia būklė vadinama nenusileidusia sėklide. Ji gali pasitaikyti bet kuriam berniukui, tačiau dažniau ši problema nustatoma anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.

Paprastai sėklidė natūraliai nusileidžia iki šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio. Jei taip neįvyksta, gydytojas dažniausiai pataria operaciją.

Galimos priežastys

Tikslios priežastys, kodėl sėklidė gali nenusileisti, iki šiol nėra aiškios. Manoma, jog įtakos gali turėti genetika, motinos sveikatos būklė ar išoriniai veiksniai, keičiantys hormonų ar nervų veiklą.

• Priešlaikinis gimdymas
• Paveldimumas – jei šeimoje buvo panašių sutrikimų
• Tam tikros vaisiaus augimą veikiančios ligos (pvz., Dauno sindromas)
• Mažas gimimo svoris
• Tėvų kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, ypač pesticidais

Padidėjusi rizika taip pat susijusi su motinos sveikata, jei nėštumo metu buvo diabetas (bet kurios rūšies), antsvoris, rūkymas ar vartotas alkoholis.

Kaip atpažinti nenusileidusią sėklidę?

Pagrindinis požymis – kapšelyje nesimato ir nejuntama sėklidės. Jei abi sėklidės nenusileidusios, kapšelis atrodo plokščias ir mažesnis nei įprasta.

Būna atvejų, kai sėklidė yra vadinama įtraukiamąja (retraktiline). Tokia sėklidė kartais pakyla aukščiau dėl šalčio ar streso, o vėliau vėl savaime nusileidžia – tokia būklė įprastai problemų nesukelia. Kita vertus, tikroji nenusileidusi sėklidė lieka aukščiau ir pati laisvai nenusileidžia.

Kaip nustatoma ši būklė?

Dažniausiai problema pastebima pirmų patikrinimų metu po gimimo. Jei gydytojas abejoja, jis gali bandyti atmesti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui:

• Ektope sėklidė – kai sėklidė atsiduria neįprastoje vietoje. Tai galima nustatyti apžiūros metu.
• Retraktili sėklidė – gydytojas gali švelniai pabandyti perkelti sėklidę į vietą; jei pavyksta, tai įtraukiamoji sėklidė.

Kokios galimos pasekmės?

Nenusileidusi sėklidė gali sukelti įvairių problemų:

• Nevaisingumas – spermatozoidai bręsta esant žemesnei temperatūrai nei likęs kūnas, todėl nenužengusi sėklidė ilgainiui gali paveikti vaisingumą, ypač jei abi nenusileidusios. Ankstyvas gydymas sumažina šią riziką.
• Išvaržos – gali atsirasti, kai pilvo raumenis perauga žarnos.
• Traumos – sėklidė netinkamoje vietoje gali būti lengviau pažeidžiama.
• Vėžys – vyrams, kuriems buvo nenusileidusi sėklidė, yra didesnė rizika susirgti sėklidžių vėžiu. Tačiau operacija padeda lengviau anksti pastebėti galimus pakitimus.
• Sėklidės pasisukimas – kai sėklidė apsisuka aplink savo ašį ir užsisuka kraujagyslės, dėl to prarandama kraujotaka ir jaučiamas stiprus skausmas.

Gydymas

Dažniausiai stebima, ar sėklidė pati nusileis per kelis mėnesius. Kol kūdikiui sukanka pusė metų, paprastai rekomenduojami reguliarūs stebėjimai. Jei sėklidė vis dar ne vietoje, dažniausiai siūloma atlikti operaciją.

Operacinis gydymas yra efektyviausias ir dažniausiai pasirenkamas būdas. Geriausia jį atlikti, kai vaikui – nuo pusės iki vienų metų; tai padeda sumažinti vaisingumo sutrikimų riziką ateityje. Procedūros metu vaikui skiriami nuskausminamieji, kad procedūros metu jis nemiegotų ir nejaustų skausmo. Operacijos eiga:

• Padaromas nedidelis pjūvis kirkšnyje ar apatinėje pilvo dalyje, kad būtų galima surasti sėklidę.
• Sėklidė švelniai nuleidžiama žemyn į kapšelį.
• Kapšelyje daromas nedidelis pjūvis ir sėklidė prisiuvama vietoje.
• Žaizdos užsiuvamos savaime ištirpstančiais siūlais.

Jei nėra nenumatytų sunkumų, vaikas namo išleidžiamas tą pačią dieną. Pirmomis dienomis rekomenduojama skirti vaistus nuo skausmo, laikytis higienos ir tausoti gydomą vietą, vengti veiklų, kurios galėtų papildomai dirginti, pavyzdžiui, važinėjimosi žaisliniais automobiliais.

Taip pat gali būti taikomas gydymas hormonais, tačiau šis metodas nėra dažniausias. Dažniausiai hormoninis gydymas būna mažiau efektyvus už operaciją.