Neramių kojų sindromas (NKS): Priežastys, simptomai ir gydymas

Neramių kojų sindromas – sudėtingas sutrikimas, kurio kilmė dažnai nėra žinoma, tačiau pastebimas tam tikras polinkis šeimoje. Apie pusė susirgusiųjų šiuo sindromu turi giminaičių, besiskundžiančių panašiais simptomais.

Lėtinės ligos ir kiti rizikos veiksniai

Neramių kojų sindromas gali būti susijęs su kai kuriomis lėtinėmis sveikatos problemomis. Dažniausi rizikos veiksniai arba gretutinės ligos:

• Parkinsono liga
• Inkstų ligos ar nepakankamumas
• Cukrinis diabetas
• Periferinės nervų sistemos pažeidimas (neuropatija)
• Nugaros smegenų traumos
• Geležies trūkumas

Nors paprastai geležies trūkumas siejamas su mažakraujyste, net žmonėms su normaliu geležies kiekiu kraujyje gali pasireikšti šis sindromas, jei geležies nepakanka tam tikrose galvos smegenų srityse. Dėl to gydytojas gali paskirti geležies papildų net esant normaliems kraujo tyrimų rezultatams. Tačiau reikėtų žinoti, kad pernelyg didelis geležies kiekis gali būti žalingas, todėl savarankiškai jų vartoti nepatartina.

Kaip mityba padeda?

Daug geležies yra liesoje mėsoje, jūros gėrybėse, riešutuose, pupelėse, daržovėse bei grūdų produktuose su papildyta geležimi. Įtraukite šiuos produktus į savo racioną, ypač jei Jums trūksta geležies.

Vaistai ir neramių kojų sindromas

Kai kurie farmaciniai preparatai gali paskatinti arba pasunkinti simptomus. Tarp jų:

• Preparatai nuo pykinimo
• Tam tikri antipsichoziniai vaistai
• Dalis antidepresantų
• Preparatai su antihistaminais

Kiti priežastys ir provokatoriai

Miego stoką bei kiti miego sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja, dažnai apsunkina neramių kojų sindromo eigą. Taip pat svarbu riboti alkoholio, rūkymo ir kofeino vartojimą – tai gali sumažinti simptomų intensyvumą.

Kaip nustatoma diagnozė?

Nėra tikslaus kraujo ar instrumentinio tyrimo, kuris leistų vienareikšmiškai patvirtinti neramių kojų sindromo diagnozę. Dažnai įvertinama informacija iš Jūsų ar Jūsų partnerio apie pastebėtus simptomus.

Diagnozavimo kriterijai

• Labai stiprus noras judinti kojas, dažnai lydimas keistų ar nemalonių pojūčių.
• Simptomų pradžia ar paūmėjimas būnant ramybės būsenoje.
• Pojūčiai sumažėja ar išnyksta judant.
• Dažniausiai simptomai pasireiškia arba stiprėja vakare.
• Turi būti atmestos kitos ligos – pavyzdžiui, raumenų spazmai ar artritas.

Kokie tyrimai atliekami?

Gydytojas gali paskirti laboratorinius tyrimus, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys. Nervų sistemos būklė įvertinama neurologiniu apžiūros metu. Esant poreikiui, atliekamas miego tyrimas, kuris gali atskleisti kitus miego sutrikimus.

Kaip gydomas neramių kojų sindromas?

Šio sindromo išgydyti neįmanoma, tačiau yra veiksmingų būdų sumažinti simptomus. Jei problema susijusi su kita liga, pavyzdžiui, geležies trūkumu, pirmiausia gydoma pagrindinė būklė.

Naudingi gyvenimo būdo pokyčiai

• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Pastovi miego rutina
• Kofeino, alkoholio ir tabako vartojimo vengimas

Fizinės pagalbos priemonės

• Kojų masažas
• Karštos vonios
• Šilumos ar šalčio kompresai

Vaistų vartojimas

Vaistų poveikis šio sutrikimo atveju yra labai individualus. Tas pats preparatas gali palengvinti simptomus vienam asmeniui, bet kitam – juos sustiprinti. Kartais efektyvumas sumažėja po ilgalaikio vartojimo.

• Dopaminą veikiantys vaistai, paprastai skiriami sunkesniais atvejais
• Kartais naudojami Parkinsono ligos gydymui skirti vaistai
• Benzodiazepinai, padedantys užmigti
• Narkotiniai skausmą malšinantys medikamentai
• Prieštraukuliai arba antiepilepsiniai vaistai

Ryšys tarp miego ir neramių kojų sindromo

Neramių kojų sindromas dažnai trukdo gerai išsimiegoti, todėl kartais prireikia trumpam paskirti miego vaistų. Svarbu juos vartoti tik pagal gydytojo nurodymą ir neilgai.

Masažo nauda

Yra duomenų, kad masažas gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, nors įrodymai nėra tvirti. Svarbu pasirinkti specialistą, turintį patirties masažuojant žmones su šiuo sutrikimu.

Neramių kojų sindromas ir nėštumas

Šis sindromas gali pasireikšti ir nėščioms moterims, ypač paskutiniame trimestre. Dažniausiai simptomai išnyksta per mėnesį po gimdymo.

Gyvenimas su neramių kojų sindromu

Sindromas dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir gali stiprėti su amžiumi. Tačiau kai kuriems žmonėms simptomai praeina savaime arba retsykiais prislopsta ilgesnėms atkarpoms.

Būtina nuolat bendrauti su gydytoju, kad būtų galima efektyviai kontroliuoti ligą. Prireikus gydytojas pasiūlys papildomus gydymo ar elgesio pokyčius. Vertinga pagalba gali būti ir kitų, turinčių šį sindromą, patirtis ar palaikymo grupės.

Ar simptomai gali praeiti patys?

Retais atvejais neramių kojų sindromas gali sumažėti be gydymo, tačiau dažniausiai simptomai laikui bėgant stiprėja, ypač jei nėra gydoma pagrindinė priežastis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Patartina registruotis pas gydytoją tiek norint tiksliai nustatyti diagnozę, tiek jei vargina nemiga, sumažėjęs dėmesys, padidėjęs nerimas ar prasta nuotaika. Taip pat – jei norite tiesiog pagerinti savijautą.

Ar sindromas gali tapti rimtesne liga?

Dauguma asmenų serga vadinamuoju idiopatiniu neramių kojų sindromu – tai reiškia, kad aiški priežastis nenustatyta. Ši sindromo forma nepavojinga ir nesukelia kitų sunkių ligų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos. Tačiau simptominis sindromas dėl kitų ligų gali tapti sunkesnis, jei pagrindinės problemos negydomos.

Kaip pagerinti miegą sergant neramių kojų sindromu?

• Ribokite kofeiną, alkoholį, nerūkykite
• Laikykitės pastovaus miego grafiko – kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu metu
• Aktyviai judėkite, bet nepersistenkite – per didelis fizinis krūvis taip pat gali pakenkti
• Naudokite šilumos ar šalčio procedūras – pavyzdžiui, vonias ar kompresus

Savijautos valdymas ir psichologinė pagalba

Kai sindromo simptomai stiprūs, labai svarbu kontroliuoti stresą. Gydytojai gali pasiūlyti įvairių gydymo būdų, o prireikus pagalbą gali suteikti ir psichologas ar psichiatras, kadangi kartais neramių kojų sindromą lydi nerimas ar depresija.

Trumpai apie neramių kojų sindromą

Neramių kojų sindromas – ilgalaikis judesių ir miego sutrikimas, dėl kurio naktį gali būti sunku užmigti. Nors simptomai paprastai trunka visą gyvenimą, jų intensyvumas išlieka nevienodas, o paprasti gyvenimo būdo pokyčiai ir gydymas padeda geriau ilsėtis ir jaustis geriau.