Nereguliarios menstruacijos: priežastys ir gydymo būdai

Sužinosite
- Nereguliarių menstruacijų priežastys
- Gyvenimo būdo veiksniai, turintys įtakos nereguliarioms menstruacijoms
- Naminiai vaistai nereguliarioms menstruacijoms
- Diagnostika ir testai nereguliarioms menstruacijoms
- Gydymo galimybės nereguliarioms menstruacijoms
- Kada kreiptis į gydytoją dėl nereguliarių menstruacijų?
Nereguliarūs menstruacijų ciklai reiškia nuokrypį nuo įprasto menstruacinio ciklo, kuris paprastai trunka apie 28 dienas. Kai kurioms moterims nereguliarūs ciklai gali reikšti, kad ciklas yra trumpesnis ar ilgesnis nei įprasta, o kitoms tai gali būti neprognozuojamas laikas arba srauto svyravimai.
Nereguliarūs menstruacijų ciklai gali apimti praleistus menstruacijų laikotarpius, gausų ar menką kraujavimą, arba ciklus, kurie labai skiriasi ilgumu. Šie pokyčiai gali būti sukeliami tokių veiksnių kaip hormonų disbalansas, stresas, per didelis fizinis krūvis, mitybos pokyčiai ar medicininės būklės, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas arba skydliaukės problemos. Nors kartais nereguliarūs ciklai yra dažni, jei tai vyksta dažnai, geriausia pasikonsultuoti su ginekologu, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis.
Nereguliarių menstruacijų priežastys
- Hormonalinis disbalansas: Tokios būklės kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės sutrikimai ar padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą.
- Stresas: Aukštas streso lygis gali paveikti hipotalamą, kuris reguliuoja hormonus, kontroliuojančius menstruacijas.
- Per didelis fizinis krūvis ar svorio netekimas: Ekstremalus svorio netekimas, per didelis fizinis krūvis ar valgymo sutrikimai gali sukelti nereguliarius ciklus.
- Pokyčiai kontracepcijoje: Pradėjus, nutraukus ar pakeitus kontracepcijos metodus gali pasireikšti laikini menstruacijų modelių pokyčiai.
- Perimenopauzė: Pereinamoji menopauzės fazė dažnai sukelia nereguliarius ciklus moterims, esančioms 40-ies ar ankstyvame 50-ies amžiuje.
- Gimdos ar kiaušidžių problemos: Tokios būklės kaip fibroidai, polipai ar kiaušidžių cistos gali trukdyti menstruacijų ciklams.
- Chronic conditions: Diabetas, nutukimas ir tam tikros autoimuninės ligos gali sukelti hormoninius svyravimus, kurie veikia menstruacijas.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, skirti nereguliarioms menstruacijoms, pavyzdžiui, antidepresantai ar kraują skystinantys vaistai, gali paveikti menstruacijų ciklus.
- Nereguliarūs menstruacijų ciklai gali skirtis tiek dažniu, tiek sunkumu, o sveikatos priežiūros specialistas gali padėti nustatyti pagrindinę priežastį.
Gyvenimo būdo veiksniai, turintys įtakos nereguliarioms menstruacijoms
- Stresas: Sutrikdo hormonų pusiausvyrą, paveikdamas menstruacijas.
- Mityba: Prasta mityba arba ekstremalūs svorio pokyčiai gali sukelti nereguliarius ciklus.
- Fizinis aktyvumas: Intensyvi fizinė veikla gali sukelti praleistus menstruacijų laikotarpius.
- Miego įpročiai: Nereguliarus miegas gali paveikti hormonus ir ciklus.
- Nutukimas: Per didelis svoris gali sukelti hormoninius disbalansus.
- Alkoholis ir rūkymas: Abu gali sutrikdyti hormonų lygius ir menstruacijų ciklus.
Subalansuotas gyvenimo būdas gali padėti reguliuoti menstruacijas.
Naminiai vaistai nereguliarioms menstruacijoms
- Sveika mityba: Valgykite subalansuotus patiekalus, kuriuose yra daržovių, vaisių, liesų baltymų ir viso grūdo produktų.
- Streso valdymas: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar joga.
- Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: Užsiimkite vidutinio intensyvumo veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu ar plaukimu.
- Žoliniai vaistai: Apsvarstykite galimybę naudoti žoleles, tokias kaip imbieras, cinamonas ar fenugreek, su profesionalo konsultacija.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite daug vandens.
- Palankus svoris: Pasiekite pusiausvyrą per mitybą ir fizinį aktyvumą.
- Apriboti kofeiną/alkoholį: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Reguliarus miegas: Stenkitės miegoti 7-9 valandas per naktį.
Diagnostika ir testai nereguliarioms menstruacijoms
- Fizinė apžiūra: Tikrinama, ar nėra tokių būklių kaip policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės problemos.
- Medicinos istorija: Apžvalga menstruacijų ciklo, gyvenimo būdo ir kitų simptomų.
- Kraujotestai: Nustatyti hormonų lygius ir atmesti tokias būkles kaip skydliaukės sutrikimai ar policistinių kiaušidžių sindromas.
- Ultragarso tyrimas: Tikrinama, ar nėra kiaušidžių cistų, fibroidų ar struktūrinių problemų.
- Dubens tyrimas: Vertinama reprodukcinių organų sveikata.
- Endometriumo biopsija: Tikrinama gimdos gleivinė dėl anomalijų.
Šie testai padeda nustatyti priežastį ir nukreipia gydymą.
Gydymo galimybės nereguliarioms menstruacijoms
- Gyvenimo būdo pakeitimai: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo technikos gali padėti reguliuoti hormonų lygius ir pagerinti menstruacijų reguliarumą.
- Hormonalinė terapija: Asmenims, turintiems hormoninių disbalansų, hormoniniai kontraceptikai arba hormonų pakaitinė terapija gali padėti reguliuoti menstruacijų ciklus.
- Vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali palengvinti menstruacijų skausmą, o vaistai, skirti reguliuoti skydliaukės funkciją ar gydyti tokias būkles kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat gali būti skiriami.
- Chirurginės intervencijos: Esant sunkioms reprodukcijos sutrikimų, tokių kaip endometriozė ar gimdos fibroidai, atvejams gali prireikti chirurginių procedūrų, kad būtų atkurta menstruacijų reguliarumas.
- Naminiai vaistai: Kai kurie žmonės randa palengvėjimą nuo nereguliarių menstruacijų per žolinius papildus, akupunktūrą ar alternatyvias terapijas. Tačiau svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais prieš bandant šiuos vaistus.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nereguliarių menstruacijų?
- Dažni nereguliarumai: Jei nereguliarūs menstruacijų ciklai trunka kelis mėnesius, kreipkitės medicininės pagalbos, nes tai gali rodyti pagrindinę problemą.
- Intensyvus skausmas: Stiprūs menstruacijų spazmai ar dubens skausmas gali signalizuoti tokias būkles kaip endometriozė ar fibroidai, ir gali prireikti medicininės pagalbos.
- Per didelis kraujavimas: Neįprastai gausus kraujavimas arba menstruacijos, trukusios ilgiau nei septynias dienas, gali sukelti anemiją ir turėtų būti įvertintos gydytojo.
- Praleisti menstruacijų laikotarpiai: Praleisti laikotarpiai arba ilgalaikis menstruacijų nebuvimas gali rodyti hormoninius disbalansus ar kitas medicinines būkles, kurioms reikia tyrimo.
- Kiti nerimą keliantys simptomai: Kreipkitės medicininės pagalbos, jei nereguliarias menstruacijas lydi nepaaiškinami svorio pokyčiai, plaukų slinkimas, aknė ar nuotaikos pokyčiai.