Nervinis išsekimas: 7 požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Nervinis išsekimas – tai būsena, kai emocinė arba psichologinė įtampa tampa tokia stipri, kad žmogui tampa sunku atlikti kasdienius darbus ar gyventi įprastai. Nors šis terminas nėra priskiriamas konkretiems medicininiams sutrikimams, stiprios įtampos epizodai dažnai signalizuoja apie psichologines problemas, tokias kaip depresija ar nerimo sutrikimai.

Kas gali sukelti nervinį išsekimą

Nervinis išsekimas neturi vienos aiškios priežasties. Į bet kokį gyvenimo iššūkį, kuris sukelia ilgalaikį stresą, organizmas gali reaguoti sunkiu išsekimu ar net visišku energijos ir motyvacijos praradimu. Tam įtakos gali turėti įvairūs gyvenimo įvykiai:

• Artimo žmogaus netektis ar tragiški įvykiai
• Dideli gyvenimo pokyčiai
• Nuolatinė įtampa darbe ir perdegimas
• Depresija ar nerimo sutrikimai
• Miego sutrikimai
• Emocinis ar fizinis smurtas
• Finansiniai sunkumai

Trumpalaikis stresas yra normalus reiškinys, tačiau kai jis tampa nevaldomas ir užvaldo mintis, didėja rizika prarasti gebėjimą tvarkytis su kasdieniais rūpesčiais.

Nervinio išsekimo požymiai

Ši būsena dažnai prasideda tuo, kad žmogui tampa vis sunkiau atlikti paprasčiausius darbus ar bendrauti su aplinkiniais. Pagrindiniai simptomai gali keistis, tačiau juos dažniausiai lydi:

Emociniai ir psichologiniai signalai

• Žema savivertė ir bejėgiškumo jausmas
• Nuolatinis nerimas ar liūdesys
• Padidėjęs jautrumas ir irzlumas
• Nerimo, baimės ar vienišumo pojūtis
• Pykčio protrūkiai
• Atsiskyrimas nuo šeimos ar draugų
• Intereso praradimas pomėgiams
• Dažnas verksmas ar sunkumas kontroliuoti emocijas
• Mintys apie savęs žalojimą

Kognityviniai sutrikimai

Didelis stresas gali paveikti ne tik nuotaiką, bet ir mąstymą. Dažnai žmogus pastebi:

• Sunkumą susikoncentruoti ar atsiminti informaciją
• Minčių drumstumą

Ilgalaikis stresas neigiamai veikia smegenis, todėl atminties ir dėmesio sutrikimai nėra retas reiškinys.

Miego problemos ir nuovargis

Nervinis išsekimas dažnai pasireiškia nemiga – sunkumais užmigti arba dažnu prabudimu naktį. Kartais, atvirkščiai, kyla noras nuolat miegoti, tačiau poilsis neatneša palengvėjimo. Ilgainiui tai sukelia nuolatinį nuovargį ir fizinį silpnumą.

Apetito ir virškinimo pokyčiai

• Maitinimosi įpročiai gali pasikeisti: kai kuriems kyla noras nuolat užkandžiauti, o kiti visiškai praranda apetitą.
• Stresas gali sukelti skrandžio skausmus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą.

Šie kūno signalai neretai lydi nervinį išsekimą ir rodo, kad organizmas nebegali efektyviai kovoti su įtampa.

Haliucinacijos kaip streso pasekmė

Ypač sudėtingais atvejais, kai stresas tampa nepakeliamas, gali atsirasti haliucinacijų – žmogus gali girdėti arba matyti tai, ko nėra iš tikrųjų.

Kaip padėti sau įveikti nervinį išsekimą

Nemažai žmonių bent kartą gyvenime išgyvena stiprią įtampą, kurią sunku valdyti. Susidūrus su pirmųjų simptomų pradžia verta ieškoti pagalbos ir peržiūrėti kasdienius įpročius.

Pokyčiai kasdienybėje

• Mažinkite neįveikiamų užduočių kiekį
• Leiskite sau pailsėti ir skirkite laiko sau
• Įtraukite fizinį aktyvumą: pasivaikščiojimus ar kitą jums priimtiną aktyvumą
• Subalansuokite mitybą, stenkitės maitintis energingai
• Išbandykite meditaciją, kvėpavimo pratimus ar kitas atsipalaidavimo technikas
• Leiskite daugiau laiko gamtoje

Profesionali pagalba

Pastebėję, kad savarankiški būdai nepadeda, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Konsultacijos metu specialistai padeda įvertinti streso priežastis ir parinkti tinkamiausią pagalbą – nuo psichoterapijos iki vaistų, jei jų prireikia. Kartais gali būti skiriami antidepresantai, raminamieji ar pagalbinės priemonės miegui pagerinti, jei nemiga įsisenėjusi.

Psichoterapijos nauda

Kalbėjimasis su profesionalu padeda geriau suprasti savo emocijas, išmokti valdyti stresą ir išvengti pakartotinių išsekimo epizodų. Taip pat psichoterapija leidžia susiformuoti naujus elgesio įgūdžius ir efektyviau spręsti kasdienio gyvenimo problemas.

Nors nervinis išsekimas nėra laikomas konkrečiu ligos pavadinimu, tai svarbus signalas stabtelėti, įsiklausyti į save ir užtikrinti psichinę bei fizinę gerovę.