Cukrinis nefroninis diabetas (DI): simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Cukrinis necukrinis diabetas – reta būklė, kai organizmas praranda gebėjimą tinkamai išlaikyti skysčių pusiausvyrą. Viena iš aiškiausių šio sutrikimo pasekmių – nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis, dėl kurio ilgainiui gali pasireikšti svorio kritimas. Svorio mažėjimas ypač būdingas kūdikiams bei vaikams, nes stiprus troškulys slopina apetitą ir mažina gaunamų maistinių medžiagų kiekį. Dėl to vaikų augimas gali sulėtėti, o suaugusiems netenkama masės.

Simptomai mažiems vaikams ir kūdikiams

Nors pagrindiniai necukrinio diabeto požymiai pasikartoja ir vyresniame amžiuje, mažiems vaikams ir kūdikiams jie gali būti subtilūs ar painiojami su kitomis problemomis. Kūdikiai dažnai tampa irzlūs, priauga svorio lėčiau, sunkiai žinda ar valgo, gali vemti ar karščiuoti. Vaikams būdinga gausus vandens vartojimas, dažnas šlapinimasis, netikėtas šlapinimasis į lovą ar sutrikęs miegas dėl poreikio šlapintis naktį. Taip pat vaikai gali tapti apatiški, greičiau netekti skysčių.

Kas sukelia necukrinį diabetą?

Dėl šios būklės atsakingas hormonas vazopresinas (antidiurezinis hormonas, ADH), kurį gamina pagumburis, o saugo hipofizė. Jeigu organizmas dėl įvairių priežasčių nepagamina arba neišskiria pakankamai šio hormono, pasireiškia centrinis necukrinis diabetas – ši forma randama gana retai, o ja serga tik viena iš kelių dešimčių tūkstančių žmonių.

Kai kurios formos atsiranda tada, kai inkstai tinkamai nereaguoja į vazopresiną – tuomet išsivysto nefrogeninis necukrinis diabetas. Bet kuriuo atveju, pagrindinė problema – inkstai nesulaiko skysčių ir išskiria labai daug šlapimo, net jei organizmas netenka vandens.

Rizikos veiksniai

• Paveldimumas – retais atvejais genetiniai pokyčiai gali lemti didesnį polinkį šiai ligai.
• Vaistai – tam tikri vaistai, ypač diuretikai, gali pažeisti inkstų gebėjimą sulaikyti vandenį.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai – pavyzdžiui, per didelis kalcio ar sumažėjęs kalio kiekis kraujyje.
• Galvos traumos ar operacijos – bet kokie pakitimai smegenyse gali paveikti hormonų gamybą.

Kaip diagnozuojamas necukrinis diabetas?

Paprastai gydytojas atlieka fizinę apžiūrą ir įvertina paciento šeimos bei ligos istoriją. Tyrimai gali apimti:

• Šlapimo tyrimą – vertinama šlapimo koncentracija, cukraus kiekis, bendras per parą išsiskiriantis šlapimo kiekis.
• Kraujas – nustatomi elektrolitai, vazopresino ir cukraus lygiai.
• Vandens sulaikymo testas – tiriama, kaip organizmas reaguoja į skysčių negaunamą laikotarpį, stebimas svoris, natrio kiekis kraujyje, šlapimo koncentracija.
• MRT – reikalingas norint patikrinti, ar nėra pažeidimų pagumburyje ar hipofizėje.
• Genetiniai tyrimai – jeigu yra įtarimų dėl paveldimumo.

Skirtumai tarp necukrinio diabeto ir kitų ligų

Nuo SIADH

Necukrinis diabetas ir sindromas, kai organizmas išskiria per daug antidiurezinio hormono (SIADH), yra priešingi sutrikimai – vienas sukelia gausų šlapimo išsiskyrimą, kitas – skysčiai organizme sulaikomi per ilgai, skiedžiant kraują ir išbalansuojant elektrolitus, ypač sumažėja natrio kiekis.

Nuo cukrinio diabeto

Nors abiejų ligų pavadinimai skamba panašiai, jų priežastys ir eiga skiriasi. Nacukrinis diabetas – hormonų (vazopresino/ADH) trūkumas arba neveiksmingumas, dėl ko organizmas praranda vandenį. Cukrinis diabetas – insulino gamybos ar veikimo sutrikimai, dėl kurių organizmas nesugeba suvartoti gliukozės. Cukrinis diabetas daug dažnesnis.

Galimos komplikacijos

• Dehidratacija – organizmas netenka vandens greičiau, nei gali jį papildyti, tad lengva perkaisti, alpti ar sutrikti savijautai.
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai – netekus daug skysčių, keičiasi svarbių mineralų kiekis kraujyje, dėl ko atsiranda galvos skausmas, nuolatinis nuovargis, dirglumas ar raumenų skausmai.
• Miegas dažnai nukenčia dėl prabudimų naktimis, kai būtina šlapintis.

Nėštumo laikotarpio ypatumai

Nėštumo metu gali pasireikšti gestacinis necukrinis diabetas – ši forma labai reta ir dažniausiai išryškėja antroje ar trečioje nėštumo dalyje. Pagrindiniai simptomai labai panašūs į vėlyvo nėštumo požymius, todėl kartais būklę nelengva laiku nustatyti. Negydoma liga gali pasunkinti svorio išlaikymą ir sukelti stiprų nuovargį. Tokiu atveju reguliariai tikrinama šlapimo sudėtis ir, jei diagnozė patvirtinama, skiriamas gydymas. Nėščioms moterims šią būklę rekomenduojama stebėti dėl galimų kepenų veiklos pakitimų.

Necukrinio diabeto gydymas

Pirmiausia svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą – tai padeda kompensuoti nuolat prarandamą vandenį. Gydymas priklauso nuo ligos tipo:

• Centrinis necukrinis diabetas – skiriamas vaistas dezmopresinas, kuris padeda reguliuoti šlapinimąsi ir palaikyti skysčių pusiausvyrą. Jį galima vartoti kaip nosies purškalą, tabletę ar injekciją.
• Nefrogeninis necukrinis diabetas – būna sudėtingesnis; jei priežastis yra vaistai, jų vartojimas nutraukiamas. Gali būti naudingi kiti vaistai, tokie kaip indometacinas ar tam tikri diuretikai, kurie šiuo atveju, priešingai nei įprasta, sumažina šlapimo išsiskyrimą. Kartais būklė pagerėja pašalinus pagrindinę priežastį.
• Gestacinis necukrinis diabetas – gydomas tuo pačiu dezmopresinu. Paprastai, gimus vaikui, simptomai išnyksta.

Ar necukrinis diabetas visiškai išgydomas?

Nors ši liga laikoma neišgydoma, daugelis formų veiksmingai kontroliuojamos vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Kai kuriais atvejais, ypač jei priežastis buvo laikina, būklė gali išnykti savaime.

Gyvenimas su necukriniu diabetu

• Gerkite daug skysčių – tai pagrindinis būdas apsisaugoti nuo dehidratacijos ir elektrolitų sutrikimų. Visada turėkite vandens su savimi, ypač sportuodami ar karštu oru.
• Nešiokite medicininį ženkliuką arba kortelę – taip medikai ar aplinkiniai žinos apie jūsų būklę, jei prireiktų pagalbos.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją – gydytojas stebės ligos eigą, kirs gydymą ir padės išvengti komplikacijų.

Ką svarbu prisiminti?

Necukrinis diabetas – tai būklė, dėl kurios dažnai jaučiamas stiprus troškulys ir nuolat norisi šlapintis. Liga kyla dėl vazopresino (ADH) trūkumo arba neveiksmingumo, todėl labai svarbu užtikrinti skysčių balansą, laikytis gydytojo rekomendacijų ir stebėti savo būklę. Reguliarios gydytojo konsultacijos ir tinkama savipriežiūra leidžia sėkmingai valdyti šią ligą ir išvengti rimtų komplikacijų.