Nuovargio trukmė sergant infekcine mononukleoze

Infekcinė mononukleozė, kartais dar vadinama „bučinių liga“, yra lengvai plintanti infekcija, dažnai sukelianti itin didelį nuovargį. Dažniausiai žmonės šią ligą sieja su nuolatiniu silpnumu, kuris kai kuriems užsitęsia ilgiau nei tikėtasi. Jei išsekimas nedingsta, imama svarstyti, ar jis neatsirado dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromo ar miego sutrikimų.

Mononukleozės priežastys

Nors mononukleozė nėra miego sutrikimas, ryškus nuovargis tampa vienu pagrindinių jos požymių ir gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą. Dažniausiai liga pasireiškia infekcija tonzilių ar gerklės srityje, kūno temperatūros padidėjimu ir padidėjusiais limfmazgiais. Daugiausiai atvejų užregistruojama tarp paauglių ir jaunuolių – ypač tų, kurie gyvena bendrose patalpose, pavyzdžiui, bendrabučiuose.

Pagrindinis mononukleozę sukeliantis veiksnys – Epstein-Barr virusas (EBV), kuris labai paplitęs visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad apie 90–95% suaugusiųjų anksčiau ar vėliau užsikrečia šiuo virusu, nors daugeliui simptomai visai nepasireiškia. Liga perduodama per tiesioginį asmeninį kontaktą, per seiles dalijantis indais, maistu ar bučiniais. Kartais infekciją gali sukelti ir citomegalo virusas (CMV).

Ką daryti, jei nuovargis ilgai nepraeina?

Dažniausiai nuovargis, susijęs su mononukleoze, laikui bėgant natūraliai sumažėja – simptomai išnyksta per kelias savaites ar du-tris mėnesius. Tačiau kai kuriems žmonėms energijos trūkumas neišnyksta ir po pusės metų – tuomet gali prireikti papildomų tyrimų ir konsultacijų.

Jei nuovargis užsitęsia ilgiau nei šešis mėnesius, tampa svarbu išnagrinėti ir kitas galimas priežastis. Lėtinio nuovargio sindromas laikomas viena iš galimų komplikacijų, susijusių su EBV infekcija, nors tikslūs šios sąsajos mechanizmai kol kas neišaiškinti. Manoma, kad kai kuriems žmonėms virusas gali sukelti ilgalaikių organizmo pokyčių.

Kitos galimos nuovargio priežastys

• Miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja ar nemiga, dažnai lemia nuolatinį nuovargį ir prastą savijautą. Šios problemos reikalauja visiškai kitokio gydymo, todėl jas svarbu atpažinti ir vertinant mononukleozės eigą.
• Mažakraujystė (anemija) ir skydliaukės veiklos sutrikimai taip pat gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu. Sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti atlikti atitinkamus kraujo tyrimus tam, kad nustatytų, ar būtent šios problemos neprisideda prie jūsų savijautos.
• Emociniai sunkumai, pavyzdžiui, depresija ar nerimo sutrikimai, taip pat neretai pasireiškia energijos stoka.

Jei jaučiate, kad jūsų nuovargis trukdo įprastam gyvenimui ar neišnyksta net po kelių mėnesių, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju. Kadangi nuovargį gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių, diagnostikos procesas kartais būna ilgas ir reikalaujantis kantrybės. Tačiau suradus tikrąjį silpnumo šaltinį, atsiveria galimybė taikyti tinkamą gydymą ir sugrįžti prie įprastos aktyvios kasdienybės.