Pandemijos etapai

Pastaruoju metu žodis „pandemija“ tapo itin dažnai vartojamu kalbant apie tokias ligas kaip COVID-19, kiaulių gripas ar raupai. Tačiau ką iš tiesų reiškia ši sąvoka ir kada liga gali būti vadinama pandemija?

Pandemijos sąvoka

Pandemija laikoma liga, kuri išplinta per kelias valstybes ar net žemynus ir paveikia daug žmonių. Svarbu ne tik tai, kur liga paplitusi, bet ir kaip sparčiai ji plinta. Tokie mastai rodo ne pavienius susirgimus, o plačiai paplitusį užkratą. Viena iš paskutiniųjų oficialiai paskelbtų pandemijų – COVID-19.

Kaip vystosi pandemija?

Ligos plitimo eiga paprastai apima kelis etapus. Tarptautinės sveikatos institucijos įprastai stebi šiuos procesus, kad galėtų laiku reaguoti. Ligų plitimo etapus galima apibūdinti taip:

• Atsiranda naujas virusas – nesvarbu, ar tarp žmonių, ar gyvūnų – kuris gali daryti įtaką žmonių sveikatai.
• Fiksuojami vis didesni užsikrėtimo atvejai bei židiniai, o virusas ima vis lengviau plisti tarp žmonių.
• Patvirtinama, kad užsikrėtimų grandinė vyksta efektyviai ir pastoviai nuo žmogaus žmogui.
• Sergančiųjų daugėja, visuomenės sveikatos specialistai imasi įvairių priemonių: uždaro viešąsias vietas, riboja bendravimą, kai kada siūlo vakcinaciją ar antivirusinius vaistus, jei tokie būdai yra prieinami.
• Sergamumas ima stabiliai mažėti ir plitimas slopsta.
• Net pasibaigus pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir toliau stebi viruso eigą ir galimus naujus protrūkius.

Kodėl svarbu stebėti pandemiją?

Pandemijų stebėsenai naudojami įvairūs metodai ir planai, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir apsaugota. Kontroliuojant plitimo etapus, siekiama sumažinti ligos keliamą pavojų, apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiamesni, ir laiku reaguoti į naujus protrūkius.

Pandemijos pabaiga ne visuomet reiškia, kad virusas visiškai išnyko – dažniausiai stebima, ar liga negrįžta, ir imamasi išankstinių prevencijos priemonių.