Paranojos bruožai, simptomai ir gydymo galimybės

Paranoja yra mąstymo procesas, sukeliantis nepagrįstą įtarumą ar nepasitikėjimą kitais. Paranojiški žmonės gali jausti, kad yra persekiojami arba kad kas nors bando juos pagauti. Jie gali jausti fizinio pavojaus grėsmę, net jei iš tikrųjų nėra pavojuje. Žmonės, sergantys demencija, kartais patiria paranoją, o tai taip pat gali pasitaikyti tiems, kurie piktnaudžiauja narkotikais. Paranojiški mąstymai taip pat gali būti psichinės ligos ar asmenybės sutrikimo simptomas.

Paranoja apibūdina nepasitikėjimo, įtarumo ar persekiojimo jausmus, kurie nėra pagrįsti realybe. Tai yra iliuzija, kai žmogus mano, kad yra neigiamai pasirinktas. Paranojiški žmonės ieško įrodymų, kurie patvirtintų jų išskirtinumą, ir atsisako pripažinti, kad turi perdėtą savo reikšmės suvokimą.

Tiksli paranojos priežastis nėra žinoma. Paranoja dažniau pasitaiko vyrams nei moterims, nors tiksli jos paplitimo statistika nėra žinoma. Paranoja yra daugelio psichinių ligų, įskaitant paranojinį asmenybės sutrikimą ir paranojinę šizofreniją, psichinė ir emocinė simptomatika. Yra daug paranojos tipų.

Paranoją apibūdina kliedesiai, kad kiti turi slaptų motyvų ar nori jums pakenkti, nepasitikėjimo ir priešiškumo jausmai, persekiojimo jausmai, socialinė izoliacija ir atsitraukimas. Paranoją turėtų įvertinti psichikos sveikatos specialistas. Paranoją dažnai sunku gydyti, nes žmonės, sergantys paranoja, dažnai yra atsargūs dėl medicininės intervencijos.

Tiems, kurie gauna gydymą, terapija ir vaistai gali padėti sumažinti paranojos jausmus. Paprastai paranoja yra asmenybės sutrikimo ar psichinės ligos dalis, todėl visas gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos. Negydoma paranoja gali sukelti socialinę izoliaciją ir nedalyvavimą darbe ar mokykloje.

Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei patiriate paranoją kartu su haliucinacijomis, jei negalite pasirūpinti savo pagrindiniais poreikiais arba turite minčių pakenkti sau ar kitiems. Jei jūsų paranoja išlieka arba kelia nerimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Paranojos tipai

Paranoja apibūdina nepagrįstą baimę ar nepasitikėjimą kitais. Yra keletas paranojos tipų:

• Persekiojimo paranoja: Įsitikinimas, kad kiti jus taiko, kenkia ar šnipinėja.
• Kliedesinė paranoja: Stiprios, nepagrįstos tikėjimo teorijos apie sąmokslus ar planus, dažnai susijusios su psichikos sveikatos sutrikimais.
• Erotomaninė paranoja: Įsitikinimas, kad kažkas, dažnai garsenybė, yra įsimylėjęs jus.
• Didybės paranoja: Įsitikinimas, kad esate ypač svarbus ir esate sąmokslų taikinys.
• Socialinė paranoja: Nerimas socialinėse situacijose, manant, kad kiti jus vertina ar juokiasi iš jūsų.
• Neteisingo supratimo paranoja: Nekaltų veiksmų interpretavimas kaip grasinančių.
• Paranojinio asmenybės sutrikimo (PAS): Nuolatinis nepasitikėjimas kitais be priežasties, dėl ko sunku kurti santykius.
• Psichotinė paranoja: Ekstremali paranoja, susijusi su psichozės epizodais, pavyzdžiui, šizofrenijoje.
• Narkotikų sukelta paranoja: Paranoja, kurią sukelia tokie narkotikai kaip kanapės ar kokainas.
• Situacinė paranoja: Paranoja, kurią sukelia specifiniai streso įvykiai ar trauma.
• Hipersensityvi paranoja: Perdėta jautrumas suvokiamoms nuoskaudoms ar įžeidimams.

Paranojos priežastys

Per mažai miego

Vieną nemiegotą naktį mažai tikėtina, kad sukels paranojinius mąstymus. Tačiau jei ilgą laiką nemiegosite, tai gali pradėti daryti įtaką jūsų mąstymui. Jūs galite nebeaiškiai mąstyti ir labiau linkę konfliktuoti ar turėti nesusipratimų su kitais. Gali pasirodyti, kad žmonės veikia prieš jus, kai jie elgiasi taip, kaip visada. Jei nemiegosite pakankamai, galite net pradėti matyti ir girdėti dalykus, kurie nėra tikri. Suaugusieji turėtų miegoti 7-9 valandas per naktį, kad išliktų budrūs ir psichologiškai sveiki.

Stresas

Kai jūsų gyvenime kaupiasi įtampa, galite pradėti būti atsargūs kitų atžvilgiu. Stresas nebūtinai turi būti kažkas neigiamo, pavyzdžiui, liga ar darbo praradimas. Netgi džiaugsminga proga, tokia kaip vestuvės, gali sukelti stresą, kuris išprovokuoja paranojiškus mąstymus. Norint sumažinti įtampą, galite:

• Paskirti laiko atsipalaiduoti ir pamiršti, kas jus stresuoja
• Prašyti draugų pagalbos
• Rasti ką nors, kas jus priverčia šypsotis ir juoktis
• Pakankamai sportuoti
• Medituoti, kad išvalytumėte protą

Psichiatrijos sutrikimai

• Vienas iš sutrikimų, paranojinio asmenybės sutrikimo, gali apsunkinti pasitikėjimą kitais. Tai gali sukelti neigiamus mąstymus apie žmones, kurie tiesiog nėra tiesa, pavyzdžiui, „jie planuoja prieš mane“, „jie juokiasi iš manęs“ ar net „jie manęs nemyli“. Kai kuriais atvejais nėra įrodymų, kurie galėtų jus įtikinti kitaip. Tai gali sukelti tikrą klinikinę paranoją. Net jei netikite kiekvienu nerealistu mąstymu, kuris ateina į jūsų galvą, jūs vis tiek tai darote.
• Šizofrenija, dar vienas rimtas sutrikimas, gali apsunkinti realybės ir vaizduotės atskyrimą. Dažniausiai jūs net nesuprantate, kada jūsų mąstymai tapo paranojiški. Draugai, giminaičiai ar sveikatos priežiūros specialistai dažnai turi pranešti apie tai ir bandyti padėti jums gauti gydymą.
• Asmenybės sutrikimas, kuriame greitai keičiasi emocijos, gali sukelti paranojiškus mąstymus ir net klinikinę paranoją kai kuriems žmonėms.
• Vien tai, kad kartais jaučiate paranoją ar nerimaujate, ką apie jus galvoja kiti, nereiškia, kad turite psichiatrijos sutrikimą. Žinoti, kad jūsų mąstymai yra beprasmiai, gali būti geros psichinės sveikatos požymis. Tačiau jei šie paranojiški jausmai kyla nuolat arba pradeda trukdyti jūsų namų ar darbo gyvenimui, galite norėti pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

Narkotikų vartojimas

• Narkotikai, tokie kaip kanapės, haliucinogenai ir stimuliantai, turi cheminių medžiagų, kurios kai kuriems žmonėms sukelia paranoją trumpam laikui. Kai cheminės medžiagos palieka jūsų organizmą, paranoja taip pat išnyksta. Ilgalaikis alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti trumpalaikę paranoją, o ilgainiui – nuolatinę paranoją ir net haliucinacijas.
• Jei paranojiški mąstymai sukelia jums nerimą ar turite lengvų depresijos simptomų, vaistai gali juos pabloginti. Kai kuriems žmonėms jie gali sukelti psichiatrijos sutrikimą, kuriame tikra klinikinė paranoja yra simptomas.
• Alkoholis taip pat gali pabloginti paranoją. Be to, jis mus daro mažiau susikaustytus, todėl sunkiau valdyti šiuos jausmus.

Atminties praradimas

Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos, kurios dažniau pasitaiko su amžiumi, gali pakeisti jūsų smegenis taip, kad jūs pradėsite labiau įtarinėti kitus. Galite pastebėti, kad mylimas žmogus, sergantis demencija, pradeda slėpti daiktus, tokius kaip papuošalai ar pinigai, arba tampa įsitikinęs, kad kiti turi blogų intencijų. Tai yra ligos dalis. Jų gydytojas gali padėti jums valdyti šiuos simptomus.

Paranojos simptomai

Paranojos simptomai gali apimti:

• Sunki pasitikėjimo kitais problema
• Perdėtas dėmesys artimųjų lojalumui ar intencijoms
• Jausmas, kad žmonės kalba apie jus neigiamai už jūsų nugaros
• Įsitikinimas, kad kiti bando jus išnaudoti ar pakenkti
• Ilgalaikiai nusivylimai ar gynybinė reakcija
• Perdėtas įtarumas kitų veiksmams ar pastaboms
• Įsitikinimas nepagrįstomis sąmokslo teorijomis
• Reagavimas su priešiškumu, agresija ar ginču
• Jausmas, kad pasaulis yra nuolatinis pavojus.

Kaip nustatoma paranoja?

Jūsų gydytojas atliks medicininę apžiūrą ir surinks išsamią medicininę istoriją, kad pašalintų fizinę ar medicininę simptomų priežastį, pavyzdžiui, demenciją.

Jei jūsų paranoja yra psichiatrijos problemos dalis, gydytojas jus nukreips pas psichiatrą ar psichologą, kuris atliks klinikinę psichologinę vertinimą ir testavimą, kad nustatytų jūsų psichinę būklę.

Kitos būklės, kurios gali pasitaikyti žmonėms su paranoja, yra:

Paranojos gydymo galimybės

Jei jūsų paranojiški mąstymai sukelia jums diskomfortą, galite norėti ieškoti gydymo. Taip pat galite gauti gydymą paranojai kaip dalį gydymo psichinės sveikatos būklei.

Pirmas žingsnis paprastai yra apsilankymas pas gydytoją. Mūsų informacija apie pagalbos paiešką psichinės sveikatos problemoms gali padėti jums kalbėti su gydytoju apie jūsų psichinę sveikatą.

Kalbėjimo terapija

Kalbėjimo terapijos gali padėti jums suprasti savo patirtį ir sukurti strategijas, kaip su jomis susidoroti. Dažniausiai naudojama kalbėjimo terapija paranojai yra kognityvinė-elgesio terapija (KET). KET metu jūs nagrinėsite savo mąstymą ir savo įsitikinimų įrodymus bei ieškosite kitų galimų interpretacijų. KET taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir baimę, kurie gali daryti įtaką ir padidinti paranojos jausmus.

Kitos kalbėjimo terapijos

Yra daug kitų kalbėjimo terapijos formų, įskaitant:

• Psichodinaminė terapija
• Konsultavimas
• Šeimos (ar sisteminė) terapija

Kalbėjimo terapijos yra nemokamos NHS, tačiau laukimo laikai gali skirtis ir būti ilgi. Jei galite sau leisti, galite pasirinkti matyti terapeutą privačiai. Britų elgesio ir kognityvinės psichoterapijos asociacija (BABCP) ir Britų konsultavimo ir psichoterapijos asociacija (BACP) turi sąrašą apmokytų ir registruotų terapeutų.

Kūrybinės meno ir terapijos

Meno ir kūrybinės terapijos naudoja menines veiklas, kad padėtų jums išreikšti, kaip jaučiatės, terapinėje aplinkoje. Šios terapijos gali būti naudingos, jei sunku kalbėti apie savo patirtį.

Vaistai

Jei jums diagnozuota paranojinė šizofrenija ar kliedesinis sutrikimas, jums greičiausiai bus pasiūlyta antipsichozinių vaistų, kad sumažintumėte simptomus. Antipsichoziniai vaistai gali sumažinti paranojiškus mąstymus arba padaryti jus mažiau pažeidžiamus jiems.

Jei kenčiate nuo nerimo ar depresijos, gydytojas gali pasiūlyti antidepresantų ar lengvųjų raminamųjų. Tai gali padėti jums jaustis mažiau neramiai dėl savo minčių ir užkirsti kelią jų pablogėjimui. Žiūrėkite mūsų vaistų puslapius, kad gautumėte daugiau bendros informacijos.

Kaip galima užkirsti kelią paranojai?

Nors gali būti neįmanoma užkirsti kelią paranojinio asmenybės sutrikimui, gydymas kartais gali leisti asmeniui, linkusiam į šį sutrikimą, išmokti produktyvesnių būdų spręsti situacijas.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją dėl paranojos?

Jei paranoja užgožia jūsų mintis ar daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar psichinės sveikatos specialistu.

Žmonės, patiriantys sunkią paranoją, gali atsisakyti ieškoti pagalbos dėl savo nepasitikėjimo kitais. Jei kas nors, kuriuo rūpinatės, kovoja su paranoja, švelniai skatinkite juos kreiptis medicininės pagalbos arba pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu apie būdus, kaip juos paremti.