Pasiutligė: simptomai ir ką daryti įkandus pasiutusiam gyvūnui

Rabisas – tai sunki virusinė liga, kuri pažeidžia nervų sistemą ir dažniausiai baigiasi mirtimi, jei negaunama tinkamo gydymo laiku. Ligos sukėlėjas plinta per užsikrėtusių gyvūnų įkandimus, įdrėskimus ar kontaktuojant su jų seilėmis. Rabisas laikomas viena pavojingiausių ligų, nes prasidėjus simptomams, išgyvenimo galimybė yra itin menka. Tačiau svarbu žinoti, jog greita pagalba po galimo užsikrėtimo visiškai apsaugo nuo ligos išplitimo.

Kaip pasireiškia rabisas?

Pirmosiomis savaitėmis po užsikrėtimo žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Šis tykusis laikotarpis vadinamas inkubaciniu – jis gali trukti nuo vieno iki trijų mėnesių, priklausomai nuo užsikrėtimo vietos ir viruso kiekio.

Pirmieji nerimą keliantys požymiai atsiranda virusui pasiekus centrinę nervų sistemą. Dažniausiai žmogus jaučia karščiavimą, bendrą silpnumą, galvos ar raumenų skausmą, kartais vargina pykinimas, vėmimas, kosulys, gerklės skausmas ar viduriavimas. Apie įkandimo vietą gali atsirasti skausmas, dilgčiojimas ar deginimas. Šios ankstyvos apraiškos gali išlikti kelias dienas, kol virusas ima keliauti nervais ir paveikia vis platesnius organus.

Vėlyvesni ir sunkūs simptomai

• Nemiga, nerimas
• Minčių susipainiojimas, sutrikęs elgesys
• Sutrikusi judesių, jausmų ar emocijų kontrolė
• Sąmonės aptemimas, traukuliai
• Dalinis arba visiškas paralyžius
• Padidėjęs jautrumas aplinkai, agresija
• Keistas elgesys, haliucinacijos
• Raumenų trūkčiojimas, nevalingi judesiai
• Didelis seilėtekis ir rijimo sunkumas
• Pulsuojanti širdis, pagreitėjęs kvėpavimas
• Stingstantis sprandas ar nevienodo dydžio vyzdžiai

Simptomai greičiausiai progresuoja: žmogui ištinka koma, gali sustoti širdis ar plaučiai – neišvengiamai ištinka mirtis.

Rabisui būdinga hidrofobija

Vienas žymesnių rabisui būdingų požymių – hidrofobija, arba vandens baimė. Ji išryškėja ligai progresuojant. Žmogui ar gyvūnui gali kilti raumenų spazmai vos reaguojant į vandens garsą, vaizdą ar bandant nuryti skysčius.

Ligos eigos etapai

Rabiso virusas keliauja nuo įkandimo vietos nervais į smegenis, o ligos eiga suskirstoma į kelis etapus:

• Inkubacinis laikotarpis: Besimptomis viruso buvimas organizme, trunkantis kelias savaites.
• Prodrominis etapas: Šiame etape atsiranda įvairūs negalavimai – karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar žaizdos vietos skausmas, dilgčiojimas, bendras silpnumas. Paprastai trunka 2–10 dienų.
• Ūmus neurologinis etapas: Prasideda ryškūs nervų sistemos pažeidimo požymiai. Įsivyrauja susijaudinimas, nevaldomi judesiai, haliucinacijos, agresija, vėliau gali išsivystyti paralyžius. Paprastai trunka apie savaitę, tačiau gali užsitęsti ilgiau esant paralyžinio tipo rabiso formai.
• Koma: Paskutinis ligos etapas, dažniausiai baigiasi mirtimi dėl kvėpavimo ar širdies veiklos sustojimo.

Prevencija ir skubi pagalba

Pasireiškus kontaktui ar įkandimui (ypač jei tai buvo laukinis, benamis ar sergantis gyvūnas), būtinas neatidėliotinas žaizdos išplovimas su muilu ir vandeniu. Tik vėliau reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie įvertins riziką ir paskirs profilaktinį gydymą – vadinamąją poekspozicinę profilaktiką (PEP).

Vakcinacija ir antikūnų injekcijos

• Imunoglobulino injekcija. Jeigu žmogus niekada nėra skiepytas nuo rabiso, šalia žaizdos suleidžiamas žmogaus antirabinis imunoglobulinas. Tai greitas „užtvaras“, kol organizmas pasigamina savo apsauginius antikūnus.
• Rabiso vakcinos kursas. Po poveikio skiriamos kelios vakcinos dozės (įprastai keturios: nuo kontakto praėjus nedelsiant ir dar trys injekcijos 3, 7 ir 14 parą). Jei asmuo jau buvo skiepytas anksčiau, pakanka dviejų dozių – pirmą dieną ir po trijų dienų.

Vakcina švirkščiama į žastą. Visos šiuolaikinės vakcinos yra saugios – gali būti tik nežymūs tokie pojūčiai kaip skausmas, niežulys, raumenų skausmai, galvos skausmas, pykinimas ar svaigulys.

Jei laukiatės, vakcina yra saugi jums ir kūdikiui.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?

• Gyvūnus būtina reguliariai vedžioti pas veterinarą ir laikytis jų vakcinacijos grafiko.
• Nepraleiskite galimybės sterilizuoti gyvūnus, taip sumažinant benamių augintinių populiaciją.
• Stebėkite savo augintinius, nepalikite jų be priežiūros lauke.
• Pastebėję keistai besielgiantį, agresyvų, arba, priešingai, pernelyg draugišką laukinį gyvūną, niekada jo nelieskite ir apie tokius atvejus praneškite gyvūnų kontrolės tarnyboms.
• Visada kruopščiai nuplaukite bet kokius įkandimus ar įdrėskimus.
• Nevartokite mirusių gyvūnų plikomis rankomis.
• Jei keliaujate į šalis, kur didesnė rabiso rizika, iš anksto išsiaiškinkite epidemiologinę situaciją ir pasitarkite dėl profilaktinių skiepų.

Rizikos grupės

Dažniausiai rabisu pasaulyje užsikrečia žmonės, gyvenantys ar keliaujantys regionuose, kur virusas paplitęs tarp šunų ir kitų žinduolių. Maži vaikai yra ypač pažeidžiami – jie dažniau būna stipriau sukandžiojami ir nesugeba laiku pranešti apie incidentą. Taip pat rizikuoja žmonės, dirbantys su gyvūnais, laboratorijose su virusu ar keliaujantys į urvus, kur gyvena daug šikšnosparnių.

Apsauga įmanoma – tam reikia imtis vakcinų ar kitų atsargumo priemonių dar prieš kontaktą su potencialiai užsikrėtusiais gyvūnais.

Kaip atpažinti galimai užsikrėtusį gyvūną?

Nors dažniausias stereotipas – putotomis burnomis ir agresyviai besielgiantys šunys, dauguma sergančių laukinių gyvūnų tampa neįprastai baikštūs ar apatiški. Bet koks elgesio pokytis turėtų kelti įtarimą – geriau vengti kontakto.

• Niekada neglostykite benamių gyvūnų, nesilieskite prie jų.
• Pastebėjus keistai besielgiantį gyvūną arba jei jis bandė jus užpulti – susisiekite su gyvūnų tarnybomis.
• Niekada nelieskite laukinių gyvūnų, net jei jie atrodo nebegyvi.

Prognozė ir gydymas

Po kontakto su įtariamu gyvūnu labai svarbu kuo greičiau kreiptis dėl pagalbos. Laiku paskirtas imunoglobulinas ir rabiso vakcinos kursas visiškai sustabdo ligos vystymąsi. Jei gydymas pradedamas iki pasireiškiant simptomams, išgijimo tikimybė – viena šimto procentų. Tačiau, jei virusas jau paveikė centrinę nervų sistemą, efektyvaus gydymo nėra, liga baigiasi mirtimi vos per keletą dienų.

Jeigu pastebite įkandimo ar kontakto požymių, svarbu nedelsti: kruopščiai nuplauti žaizdą, pranešti gydytojui ir laikytis visos paskirtos gydymo schemos.

Pagrindiniai faktai apie rabiso virusą

• Rabisas užkrečia smegenis ir nugaros smegenis, plinta per žaizdas, įdrėskimus ar kontaktą su seilėmis.
• Virusas gali likti aktyvus ant paviršiaus, kol neperdžiūvo ar nepateko į saulės šviesą – saugokitės kontakto su negyvais laukiniais gyvūnais.
• Šunys po užsikrėtimo dažniausiai susirgs per 3–12 savaičių, o simptomai atsiradus, miršta per 7 dienas.
• Rabiso negalima visiškai išgydyti, tačiau 100 % galima jo išvengti, jei laiku atliekama profilaktika.