Pėdų grybelio ir bakterinių infekcijų rūšys

0
1

Įvairūs grybeliniai ir bakteriniai pėdų susirgimai išsivysto tada, kai mikroorganizmai patenka per odos pažeidimus arba kontaktuojant su užkrėstu paviršiumi, pavyzdžiui, baseinų, sporto salių ar bendrų dušų grindimis. Skirtingi grybelių ir bakterijų tipai sukelia tokius sutrikimus kaip pūliniai, odos uždegimas, grybelinis nagų pažeidimas ar net liaudyje vadinama sportininko pėda.

Grybelinės pėdų infekcijos

Grybelinės infekcijos lengvai plinta ten, kur šilta ir drėgna – viešose dušo patalpose, pirtyse, baseinuose. Šie mikroorganizmai ypač mėgsta minkštą bei drėgną odą. Pakanka basomis paliesti užkrėstą paviršių, ir infekcija gali patekti į pėdos audinius.

Nors šio tipo infekcijos retai pavojingos sveikam žmogui, jos gali būti itin užsispyrusios ir linkusios kartotis ar plisti, jei nesiimama gydymo.

Sportininko pėda – tinea pedis

Sportininko pėda – tai dažniausia grybelinė pėdų liga, kurią sukelia įvairūs grybai, artimai susiję su kerpėtligės sukelėjais. Šis užkratas lengvai pereina nuo žmogaus žmogui per užkrėstas grindis, rankšluosčius, batus ar rūbus. Sportininko pėda skirstoma pagal pasireiškimo vietą ir simptomus:

  • Tarpupirščio forma: dažniausia, apimanti odą tarp pirštų, kur dažniausiai kaupiasi drėgmė. Pastebimas niežulys, pleiskanojimas, o oda skleidžia specifinį raugintą kvapą.
  • Mokasino forma: simptomai išplitę ant padų, kulnų, šonų. Oda tampa stora, sausa, ima pleiskanoti ir skilinėti.
  • Pūslinė forma: susiformuoja pūslelės ar pūslės – dažniausiai ant padų ar tarp pirštų.
  • Opa forma: pažeidimai virsta žaizdomis, į kurias gali patekti bakterijos. Atsiranda skausmingi, išopėję pažeidimai, patinimas, išskyrų.

Dažniausiai ligą galima nustatyti vien pagal pažeistą odą. Jei liga kartojasi ar sunkiai gyja, gydytojas gali paimti odos mėginį mikroskopiniam tyrimui.

Nedidelės sportininko pėdos formos gali būti gydomos nereceptiniais priešgrybeliniais kremais ar purškalais. Sunkesniais ar užsitęsusiais atvejais reikalingi geriamieji vaistai, kuriuos vartoti gali tekti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Grybelinis nagų pažeidimas – onichomikozė

Šis susirgimas – dažnas palydovas sportininko pėdos, kai grybelis pažeidžia kojų nagus (ypač jei odos infekcija laiku negydoma). Onichomikozė dažnesnė žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi arba bloga kraujotaka apatinėse galūnėse.

Pagrindiniai infekcijos simptomai:

  • Pageltę, suglebę nagai
  • Storėjantys, trupantys ar pleiskanojantys nagai
  • Nelygus ar bangelėmis iškilęs nago paviršius
  • Nagas gali atsiskirti nuo guolio

Diagnozei nustatyti neretai pakanka apžiūros, tačiau kartais atliekamas laboratorinis tyrimas, siekiant identifikuoti sukėlėją.

Nagų grybelį gydyti sudėtingiau: daugeliui vietinių priemonių sunku prasiskverbti pro nagą. Dažniausiai skiriami geriami priešgrybeliniai vaistai, tačiau gali prireikti iki metų, kol nagas visiškai atgis ir ataugs sveikas.

Bakterinės pėdų infekcijos

Bakteriniai susirgimai ne tokie dažni kaip grybeliniai, tačiau kai kuriais atvejais jie sparčiai progresuoja ir tampa pavojingi – išplinta po visą organizmą.

Kaip atsiranda bakterinės infekcijos?

Dažniausiai bakterijos – ypač Staphylococcus ir Corynebacterium rūšys – sukelia ligą, jei patenka į žaizdą, įpjovą ar nutrintą vietą. Šių bakterijų natūraliai pasitaiko ant kojų odos, todėl pakanka nedidelio pažeidimo.

Būdingi simptomai:

  • Paraudimas, patinimas, skausmas ir šilumos pojūtis pažeidimo vietoje
  • Skaidrios ar pūlingos išskyros iš žaizdos
  • Žaizdos, pūslės
  • Nemalonus kvapas iš pėdos
  • Judėti sunkiau, spaudžia batai

Sunkios infekcijos gali sukelti bendrus simptomus: pakilusią temperatūrą, šaltkrėtį, pykinimą ar vėmimą.

Didžiausia rizika susirgti sunkia bakterine infekcija – vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, susilpnėjus imuninei sistemai.

Eritrazma

Eritrazma – tai bakterinis odos pažeidimas, dažnai painiojamas su grybeline infekcija. Dažniausiai serga tie, kurių padai linkę didėti arba kurie serga cukriniu diabetu. Eritrazma dažniausiai pasireiškia odos raukšlėse – pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis ar tarpupirščiuose. Pažeistos vietos šviesios odos žmonėms būna rausvos ar rusvos, o ant tamsesnės odos gali būti sunkiai pastebimos.

Pėdose dažniausiai pažeidžiama oda tarp ketvirto ir penkto piršto. Paprastai eritrazma nustatoma apžiūrint pažeidimus specialia lempa, kuri išryškina specifinę bakterijų spalvą. Gydoma vietiniais antibiotikais arba, jei reikia, geriamos formos vaistais.

Pūliniai ir abscesai

Jei bakterinė infekcija plinta giliau, gali susiformuoti pūlinys. Tai – ribotas pūlių sankaupos židinys, dažnai kylantis dėl įdūrimo ar ištinusio plauko folikulo. Pūlinio pradžia gali atrodyti kaip maža spuogelio tipo iškiluma, bet greitai tampa dideliu, paraudusiu, skausmingu gumbu, kuris šiltas liečiant. Gali prireikti gydytojo įsikišimo: dažniausiai pūlinį būtina pradurti ir tuomet paskiriami antibiotikai.

Celiulitas – dėl infekcijos plitimo

Celiulitas – viena rimčiausių bakterinės infekcijos komplikacijų, kai uždegimas peržengia odos paviršių ir persikelia į gilesnius audinius. Celiulitui būdingas vis didėjantis paraudimas, tinimas, skausmas, poodžio iškilimai, pūslių formavimasis. Raudonos linijos nuo žaizdos – itin pavojingas požymis, rodantis infekcijos plitimą link limfmazgių ir galimą sepsį.

Didesnė rizika susirgti celiulitu yra žmonėms su antsvoriu, diabetu ar periferiniu kojų tinimu. Nustačius celiulitą būtinas skubus gydymas antibiotikais, o sunkiais atvejais – stacionarinis gydymas lašinant vaistus į veną.

Kaip išvengti pėdų infekcijų?

  • Kasdien plaukite kojas su muilu ir gerai nusausinkite, ypač tarpupirščius
  • Nedėvėkite avalynės ar kojinių, kuriomis naudojosi kiti asmenys
  • Viešose dušuose ar persirengimo kambariuose mūvėkite gumines šlepetes
  • Reguliariai keiskite kojines ir batus, venkite drėgmės kaupimosi
  • Laikykite kojų nagus trumpus, nes platus nagas lengviau pažeidžiamas
  • Jei gausiai prakaituojate ar dažnai sergate grybeline infekcija, naudokite specialius priešgrybelinius miltelius ar purškalą
  • Nubrozdinę ar įpjovę pėdą – nedelsdami plaukite pažeistą vietą ir uždenkite antiseptiniu pleistru
  • Kai oda linkusi sausėti ar skilinėti, naudokite pėdų kremą, ypač su vazelinu

Santrauka

Grybelinės pėdų infekcijos, tokios kaip sportininko pėda ar nagų grybelis, yra dažnos ir linkusios kartotis. Jų gydymas užtrunka ir reikalauja nuoseklumo. Bakterinės pėdų infekcijos, įskaitant eritrazmą, pūlinius ar celiulitą, gali progresuoti greičiau ir reikalauti skubaus gydymo antibiotikais. Svarbiausia – nepraleisti pirmųjų požymių ir kruopščiai prižiūrėti pėdų odą, kad sumažintumėte infekcijų riziką.

Komentarų sekcija išjungta.