Periferinė arterijų liga: priežastys, simptomai, gydymas

Periferinė arterijų liga, kartais vadinama arteriniu nepakankamumu, yra būklė, kai arterijos, kurios perneša deguonimi prisotintą kraują iš širdies į įvairias kūno dalis, siaurėja arba užsikemša. Dėl sumažėjusio deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo audiniams ir organams, gali atsirasti įvairių simptomų ir problemų, susijusių su kraujo tekėjimu.

Arterijų ligų tipai

Arterinė liga dažniausiai paveikia kojų arterijas, tačiau ji gali pasireikšti ir kitose kūno vietose. Yra keletas arterinių ligų tipų:

• Aterosklerozė: Tai dažniausias arterinės ligos tipas, kuriam būdingas plokštelės, cholesterolio, riebalų, kalcio ir kitų medžiagų kaupimasis ant arterijų vidinių sienelių. Dėl to arterijos siaurėja ir sustandėja, sumažindamos kraujo tekėjimą ir didindamos kraujo krešulių riziką. Aterosklerozė gali išsivystyti bet kurioje kūno arterijoje, sukeldama tokias ligas kaip periferinė arterijų liga, karotidinių arterijų liga ir vainikinių arterijų liga.
• Vainikinių arterijų liga: Tai būklė, kai aterosklerozė veikia arterijas, tiekiančias kraują širdies raumeniui. Simptomai apima dusulį, širdies priepuolius ir krūtinės anginą, kurie rodo sumažėjusį kraujo tekėjimą į širdį.
• Karotidinių arterijų liga: Ši liga apima karotidinių arterijų siaurėjimą arba užsikimšimą, kurie tiekia kraują į smegenis, ir padidina insulto riziką.
• Periferinė arterijų liga (PAD): PAD atsiranda, kai aterosklerozė veikia arterijas, esančias už širdies ir smegenų, dažniausiai kojose. Jo požymiai apima kojų skausmą, mėšlungį, nutirpimą, silpnumą ir lėtą žaizdų gijimą.
• Inkstų arterijų liga: Ši liga veikia arterijas, tiekiančias kraują inkstams, o sumažėjęs kraujo tiekimas gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą ir aukštą kraujo spaudimą.
• Mezenterinių arterijų liga: Mezenterinės arterijos tiekia kraują žarnynui, o jų siaurėjimas ar užsikimšimas gali sukelti pilvo skausmą po valgio, svorio netekimą ir virškinimo problemas.
• Buergerio liga: Tai reta arterinė liga, daugiausiai veikianti mažas ir vidutines arterijas rankose ir kojose, dažnai susijusi su rūkymu. Ji gali sukelti skausmą, opas ir audinių pažeidimus.
• Fibromuskulinė displazija: Tai mažiau paplitusi būklė, pasižyminti neįprastu ląstelių augimu arterijų sienelėse, kas gali sukelti siaurėjimą, disekciją ar aneurizmas.

Arterinės ligos simptomai

Simptomų sunkumas ir pobūdis gali būti skirtingi, tačiau dažnai jie blogėja, jei liga nebus gydoma. Dažniausi arterinės ligos simptomai apima:

• Claudikacija: Tai yra dažniausias arterinės ligos simptomas. Jis reiškia skausmą, mėšlungį ar diskomfortą kojų, šlaunų, blauzdų ar sėdmenų raumenyse, kuris pasireiškia fizinio aktyvumo metu, pavyzdžiui, vaikštant ar lipant laiptais. Skausmas paprastai praeina pailsėjus.
• Skausmas ramybės būsenoje: Liga progresuojant, skausmas ar diskomfortas gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje. Šis skausmas gali būti aštrus, pulsuojantis arba skaudantis ir dažniausiai jaučiamas kojose ar pėdose, trukdantis miegui.
• Nutirpimas ar silpnumas: Sumažėjęs kraujo tekėjimas gali sukelti nutirpimą ar silpnumą kojose, dėl ko gali būti sunku jas judinti ar atlikti kasdienes veiklas.
• Šaltos galūnės: Arterinė liga gali sukelti prastą kraujotaką, dėl kurios ant kojų ir pėdų oda gali būti šaltoka, o oda taip pat gali atrodyti blyški arba mėlyna.
• Vėluojantis žaizdų gijimas: Dėl nepakankamo kraujo tiekimo žaizdos, įpjovimai ar opos ant kojų ar pėdų gali ilgiau gyti. Sunkiais atvejais žaizdos gali užsikrėsti ir negyja.
• Blizganti arba plonėjanti oda: Pažeistose srityse oda gali tapti blizganti, plona arba atrodyti ištempta. Taip pat gali pasireikšti plaukų slinkimas ant kojų ir pėdų.
• Nagų augimo pokyčiai: Nagai gali augti lėčiau arba tapti trapūs dėl sumažėjusio kraujo tiekimo.
• Silpni pulsai: Tyrimo metu medicinos specialistas gali aptikti silpnus arba nebūdingus pulsus kojose ir pėdose.
• Erekcijos disfunkcija (vyrams): Arterinė liga gali paveikti kraujo tekėjimą į lytinius organus, sukeldama sunkumų pasiekti ar išlaikyti erekciją.
• Pėdų opos: Lėtinė prasta kraujotaka gali sukelti pėdų opų atsiradimą, kurios yra atviros žaizdos, kurios ilgai gyja ir gali užsikrėsti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į medicinos pagalbą, jei turite nuolatinių simptomų, nepaaiškinamo skausmo ar pastebimų sveikatos pokyčių. Reguliarūs patikrinimai yra svarbūs ankstyvai problemų nustatymui. Jūsų gerovė yra svarbi; nedvejokite kreiptis į gydytoją, kai to reikia.

Arterinės ligos priežastys

• Aterosklerozė: Pagrindinė periferinės arterijų ligos priežastis, aterosklerozė apima plokštelės susidarymą arterijose, dėl ko jos siaurėja ir sumažėja kraujo tekėjimas.
• Uždegimas: Lėtinis uždegimas pažeidžia arterijų sieneles, todėl jos tampa labiau linkusios į plokštelės susidarymą.
• Oksidacinis stresas: Aterosklerozė ir arterijų pažeidimas atsiranda dėl per didelio laisvųjų radikalų kiekio organizme.
• Endotelinė disfunkcija: Sumažėjusi ląstelių, apimančių arterijas, funkcija skatina plokštelės kaupimąsi.
• Genetika: Šeimos istorija ir genetiniai veiksniai daro įtaką asmens jautrumui periferinei arterijų ligai.
• Hiperkoaguliacija: Būklės, kurios didina kraujo krešulių susidarymą, gali prisidėti prie arterijų užsikimšimo.
• Kraujagyslių sužalojimas: Trauma ar sužalojimas kraujagyslėms gali paskatinti plokštelės susidarymą.

Arterinės ligos rizikos veiksniai

• Rūkymas: Pagrindinis periferinės arterijų ligos rizikos veiksnys, rūkymas pažeidžia arterijas ir pagreitina plokštelės kaupimąsi.
• Diabetas: Aukštas cukraus kiekis kraujyje prisideda prie arterijų pažeidimo ir didina periferinės arterijų ligos riziką.
• Aukštas cholesterolio kiekis: Padidėjęs LDL cholesterolio kiekis skatina plokštelės susidarymą arterijose.
• Aukštas kraujo spaudimas: Hipertenzija apkrauna arterijų sieneles, prisideda prie periferinės arterijų ligos vystymosi.
• Amžius: Rizika didėja su amžiumi, ypač vyresniems nei 50 metų asmenims.
• Nutukimas: Perteklinis svoris pablogina arterijų siaurėjimą ir sumažina kraujo tekėjimą.
• Šeimos istorija: Genetinis polinkis didina periferinės arterijų ligos išsivystymo tikimybę.
• Neaktyvus gyvenimo būdas: Fizinio aktyvumo trūkumas prisideda prie daugelio periferinės arterijų ligos rizikos veiksnių.
• Lyčių skirtumai: Vyrams periferinė arterijų liga pasireiškia šiek tiek dažniau nei moterims.
• Etninė priklausomybė: Tam tikros etninės grupės yra labiau linkusios į periferinę arterijų ligą.

Arterinės ligos komplikacijos

• Claudikacija: Skausmas, mėšlungis ir raumenų nuovargis fizinio aktyvumo metu dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo.
• Kritinė galūnių išemija: Sunkus periferinės arterijų ligos atvejis gali sukelti skausmą ramybės būsenoje, negyjančias opas ir gangreną.
• Amputacija: Negydomas kritinės galūnių išemijos atvejis gali reikalauti galūnės amputacijos.
• Žaizdų gijimo problemos: Prasta kraujotaka trukdo žaizdų gijimui, sukeldama opas ir infekcijas.
• Infekcijos: Sumažėjusi kraujotaka didina pažeistų galūnių infekcijų riziką.
• Gangrena: Negydoma periferinė arterijų liga gali sukelti audinių mirtį, kas yra rimta komplikacija.
• Kardiovaskuliniai įvykiai: Asmenys, turintys periferinę arterijų ligą, turi didesnę širdies priepuolio ir insulto riziką.
• Gyvenimo kokybės sumažėjimas: Skausmas, judėjimo apribojimai ir komplikacijos veikia kasdienį gyvenimą.

Prevencija ir valdymas

• Sveikas gyvenimo būdas: Meskite rūkyti, laikykitės subalansuotos dietos ir reguliariai mankštinkitės.
• Kontroliuokite diabetą: Valdykite cukraus kiekį kraujyje pagal medicinines rekomendacijas.
• Valdykite hipertenziją ir cholesterolį: Vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti šiuos veiksnius.
• Vaistai: Gali būti skiriami kraujo skiedikliai ir vaistai, skirti pagerinti kraujo tekėjimą.
• Minimaliai invazinės procedūros: Angioplastika, stentų įdėjimas ir aplinkkelio operacijos gali atkurti kraujo tekėjimą.
• Reguliarūs patikrinimai: Ankstyva diagnostika ir intervencija yra būtinos valdyti periferinę arterijų ligą.

Arterinės ligos diagnozė

Arterinės ligos diagnozė apima medicininės istorijos vertinimą, fizinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Naudojami konkretūs testai ir procedūros gali skirtis priklausomai nuo įtariamos arterinės ligos tipo ir vietos. Štai keletas bendrų diagnostinių metodų:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas:
  • Jūsų simptomai, medicininė istorija, rizikos veiksniai ir bet kokia svarbi šeimos istorija bus aptarti su sveikatos priežiūros specialistu kartu su fizinio tyrimo rezultatais.
  • Fizinis tyrimas gali apimti kraujo spaudimo tikrinimą, stetoskopu girdėti kraujo tekėjimą ir pažeistos srities tyrimą dėl sumažėjusios kraujotakos ar kitų anomalijų požymių.
• Kulno-žasto indeksas: Tai paprastas testas, kuris palygina kraujo spaudimą rankose ir kojose, padedantis įvertinti periferinės arterijų ligos buvimą ir kraujo tekėjimo apribojimo sunkumą kojose.
• Doplerio ultragarsas: Šis metodas sukuria kraujo tekėjimo per arterijas vaizdus, naudodamas garso bangas, leidžiančias vizualizuoti kraujo tekėjimą ir aptikti užsikimšimus ar siaurėjimą.
• Angiografija: Kontrastinė medžiaga įšvirkščiama į kraujagysles, naudojant rentgeno spindulius ar kitas vaizdavimo technikas, kad būtų matoma kraujagyslių struktūra ir kraujo tekėjimas.
• KT angiografija: Tai kompiuterinės tomografijos forma, kuri gamina išsamius kraujagyslių vaizdus, naudojama vertinant kraujagyslių ligas.
• Magnetinio rezonanso angiografija: Šis metodas sukuria tikslius kraujagyslių vaizdus, naudodamas radijo bangas ir magnetinius laukus.
• Kraujo tyrimai: Atliekami cholesterolio lygiui, cukraus kiekiui kraujyje ir uždegimo žymenims, kurie gali būti susiję su arterine liga, įvertinti.
• Vaikščiojimo testas ant bėgimo takelio: Įtariant periferinę arterijų ligą, gali būti naudojamas vaikščiojimo testas ant bėgimo takelio, kad būtų įvertintas fizinio aktyvumo poveikis kraujo tekėjimui kojose.
• Biopsija: Jei įtariama arteritas, gali būti paimtas mažas audinio mėginys iš pažeistos arterijos laboratoriniam tyrimui patvirtinti diagnozę.
• Specializuoti testai: Priklausomai nuo įtariamos arterinės ligos tipo ir vietos, gali būti naudojami specializuoti testai, tokie kaip intravaskulinis ultragarsas arba lazerinė Doplerio flowmetrija.

Arterinės ligos gydymas

Arterinės ligos gydymas priklauso nuo konkrečios arterinės būklės tipo, jos sunkumo ir paciento bendros sveikatos. Štai keletas bendrų gydymo metodų:

• Gyvenimo būdo pakeitimai:
  • Rūkymo nutraukimas: Tai labai svarbu, norint sulėtinti ligos progresavimą.
  • Sveika dieta: Subalansuota dieta, kurioje mažai sočiųjų riebalų ir cukraus, gausu vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinė veikla gerina kraujo tekėjimą, bendrą sveikatą ir padeda valdyti rizikos veiksnius.
• Vaistai:
  • Antitromboziniai ir antikoaguliantai: Šie vaistai padeda užkirsti kelią kraujo krešuliams ir sumažina arterijų užsikimšimo riziką.
  • Cholesterolio mažinantys vaistai: Statinai dažnai skiriami, kad sumažintų LDL cholesterolio lygius.
  • Kraujo spaudimą mažinantys vaistai: Šie vaistai padeda kontroliuoti aukštą kraujo spaudimą.
  • Diabetui skirti vaistai: Tinkamas cukraus kiekio kraujyje valdymas gali padėti sustabdyti tolesnį kraujagyslių pažeidimą diabetu sergantiems asmenims.
• Intervencinės procedūros:
  • Angioplastika ir stentų įdėjimas: Šios procedūros apima baliono išpūtimą užkimštoje arterijoje ir stento įdėjimą, kad padėtų išlaikyti arteriją atvirą.
  • Aterektomija: Plokštelė pašalinama iš arterijų sienelių naudojant kateterį su specialiu pjovimo įrankiu.
  • Trombolizinė terapija: Ūminiais kraujo krešulių susidarymo atvejais gali būti naudojami tromboliziniai vaistai, kad ištirptų krešulys.
• Chirurginės intervencijos:
  • Aplinkkelio operacija: Tai apima naujos arterijos sukūrimą, kad kraujas galėtų tekėti aplink užkimštą arteriją.
  • Endarterektomija: Ši procedūra apima plokštelės pašalinimą iš arterijos vidinės sienelės.
  • Amputacija: Sunkiais atvejais gali prireikti amputacijos.