Plautinė arterinė hipertenzija: simptomai, priežastys ir gydymas

Kai sergama plautine hipertenzija, gydytojai dažnai skiria įvairius tyrimus, padedančius nustatyti ligos priežastį ir įvertinti jos eigą. Tyrimų eiga bei gydymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos, todėl svarbu žinoti, ko galima tikėtis ir kaip pasirūpinti savijauta.

Pagrindiniai tyrimai

Pirmiausia gydytojas siekia įvertinti širdies, plaučių ir kraujagyslių būklę. Tam gali būti taikomi šie tyrimai:

• Ventiliacijos ir perfuzijos (V/Q) skenavimas. Šis tyrimas padeda išsiaiškinti, ar plaučiuose nėra kraujo krešulių, galinčių sukelti padidėjusį spaudimą plaučių kraujagyslėse.
• Elektrokardiograma. EKG leidžia įvertinti širdies veiklą ir parodyti, ar dešinė širdies pusė dirba per stipriai – tai gali būti plautinės hipertenzijos požymis.
• Krūtinės ląstos rentgenograma. Šis tyrimas parodo, ar padidėjusi širdis arba plaučių arterijos, bei padeda atmesti kitas galimas širdies ar plaučių ligas.
• Fizinio krūvio mėginys. Gydytojas gali paprašyti jūsų minti dviratį ar pasivaikščioti bėgtakiu, stebint širdies, plaučių veiklą ir deguonies kiekį kraujyje.
• Kraujotyrimai. Jie padeda nustatyti infekcines ar autoimunines ligas, tokias kaip ŽIV, reumatoidinis artritas, vilkligė.

Jei tyrimai leidžia įtarti plautinę hipertenziją, diagnozei patvirtinti būtina atlikti dešiniosios širdies kateterizaciją. Tai tikslus tyrimas, kurio metu į didžiąją veną įvedamas vamzdelis (kateteris), juo pasiekiama dešinioji širdies pusė. Gydytojas matuoja kraujo spaudimą širdyje ir plaučių kraujagyslėse, kartais papildomai suleidžia vaistų, norėdamas patikrinti, kaip kraujagyslės reaguoja.

Šis tyrimas atliekamas taikant nuskausminimą ir raminamuosius vaistus, o tą pačią dieną dažniausiai galima vykti namo su palyda.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją

Prieš susitikimą patariama užsirašyti visus rūpimus klausimus. Taip nepamiršite detalių, kurios gali būti svarbios jūsų sveikatai. Į vizitą verta pasiimti artimą žmogų, kuris padėtų išgirsti ir suprasti gydytojo rekomendacijas.

Galimi klausimai gydytojui

• Kokia gydymo taktika man tinkamiausia?
• Kaip dažnai turėčiau lankytis pas gydytoją?
• Ar reikia gydytojo specialisto konsultacijos?
• Kokiais atvejais reikėtų kreiptis į skubią pagalbą?
• Ar turėčiau riboti druskos ar skysčių kiekį mityboje?
• Kokie fiziniai pratimai man saugūs ir naudingi?
• Kokių užsiėmimų dera vengti?
• Ar verta skiepytis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19?

Gydymo galimybės

Pirmasis žingsnis gydant plautinę hipertenziją – nustatyti ir koreguoti pagrindinę ligos priežastį. Jei, pavyzdžiui, plautinę hipertenziją sukelia lėtinė plaučių liga, būtina gydyti ir ją.

Dažniausiai papildomai tenka taikyti gydymą, kuris palengvina kvėpavimą, didina aktyvumą ir gerina bendrą savijautą. Tyrimai gali parodyti, ar jums reikalinga deguonies terapija – gryno deguonies kvėpavimas per specialias nosies kaniules ypatingai vertingas esant sumažėjusiam deguonies kiekiui kraujyje.

Esant trombų rizikai, skiriami kraują skystinantys vaistai, o siekiant palaikyti širdies darbą ir mažinti skysčių kaupimąsi, prireikia ir kitų medikamentų.

Kai liga sunki, gydytojas gali paskirti kalcio kanalų blokatorius – šie vaistai mažina spaudimą plaučių arterijose ir visame kūne. Jei šių vaistų poveikis nepakankamas, pacientas siunčiamas į specializuotą centrą, kur taikomas kompleksinis gydymas.

Tokie vaistai gali būti vartojami tablečių pavidalu, įkvepiami ar leidžiami tiesiai į veną. Dažniausiai naudojami:

• Tabletės: ambrisentanas, bosentanas, macitentanas, riociguatas, selexipagas, sildenafilis, tadalafilis, treprostinilis
• Įkvepiami vaistai: iloprosto trometaminas, treprostinilis
• Leidžiami į veną: epoprostenolio natrio druska, treprostinilis

Pavieniais atvejais, kai gydymas vaistais neduoda pakankamo rezultato, gali prireikti plaučių persodinimo arba chirurginės procedūros – prieširdžių pertvaros atvėrimo. Tačiau tai sudėtingos procedūros, susijusios su rimtomis rizikomis.

Savijautos gerinimas kasdien

Aktyvumas, kiek leidžia jūsų būklė – vienas svarbiausių dalykų. Judėjimas (pavyzdžiui, pasivaikščiojimai) pagerina ne tik kvėpavimą, bet ir gyvenimo kokybę. Kiek ir kaip judėti, pasitarkite su gydytoju, kai kuriems žmonėms treniruočių metu gali prireikti papildomo deguonies.

Nepamirškite poilsio – nuovargis sergant plautine hipertenzija dažnas, taigi pilnavertis miegas ir prireikus trumpi poguliai dieną labai svarbūs. Subalansuota mityba, gausi vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, padeda stiprinti bendrą sveikatą.

Ligos eiga ir prognozė

Kiekvieno ligonio eiga priklauso nuo konkrečios plautinės hipertenzijos priežasties. Pagrindinės ligos gydymas dažnai pagerina bendrą savijautą, tačiau visiškai išgydyti šios ligos kol kas neįmanoma. Visgi ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia aktyviai gyventi ir ilgiau išlaikyti gerą sveikatą.

Neaiškios kilmės plautinė hipertenzija dažniausiai linkusi progresuoti, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai padeda pristabdyti ligos eigą ir prailginti gyvenimą.

Svarbiausia – kiekvienas atvejis individualus, todėl svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir rasti jūsų situacijai tinkamiausią gydymo kelią.