Plaučių embolijos priežastys ir rizikos veiksniai

Plaučių embolija – tai rimta būklė, kai į plaučių arteriją ar jos šakas patenka ir ją užkemša svetimkūnis. Dažniausiai tai būna kraujo krešulys, tačiau retais atvejais užsikimšimą gali sukelti ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, riebalai, oras, navikinės ląstelės ar net vaisiaus vandenys.

Priežastys

Didžiausia plaučių embolijos priežastis – nuo kraujagyslės sienelės atplyšęs giliosios venos trombas (DVT). Paprastai toks trombas susiformuoja stambiosiose rankų arba kojų venose, o vėliau nukeliauja į širdį ir iš ten – į plaučių arteriją, kur ją užkemša. Kadangi plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė yra itin glaudžiai susijusios, diagnozavus vieną iš šių būklių paprastai tiriama ir kita.

Be veninio trombo, šią būklę gali sukelti ir retesni veiksniai:

• Riebalų embolija: Dažniausiai išsivysto po ilgųjų kaulų ar dubens kaulo lūžių, kai riebalų lašeliai iš kaulų čiulpų patenka į kraujotaką ir pasiekia plaučius.
• Oro embolija: Oras į kraujotakos sistemą papuola po tam tikrų chirurginių procedūrų arba nardymo traumų, kai pakilus į paviršių per greitai susidaro oro burbuliukų.
• Vaisiaus vandenų embolija: Itin retas atvejis, kai gimdymo metu vaisiaus vandenys patenka į motinos kraują. Tai pavojinga, reikalaujanti skubios pagalbos situacija.
• Navikinė embolija: Vėžio ląstelės, patekusios į kraujotaką, gali užkimšti plaučių kraujagysles. Šitaip dažniausiai pasireiškia pažengusioje ligos stadijoje.

Kas didina riziką?

Pagrindinis rizikos veiksnys – giliųjų venų trombozė, tad šių būklių priežastys dažnai sutampa. Svarbų vaidmenį turi gyvenimo būdas bei tam tikri sveikatos sutrikimai.

• Nedidelis fizinis aktyvumas: Ilgai sėdint ar mažai judant kraujas užsistovi kojų venose ir taip lengviau susiformuoja krešuliai.
• Viršsvoris: Didelis kūno svoris skatina kraujo kaupimąsi apatinėse galūnėse.
• Rūkymas: Šis įprotis skatina uždegimą kraujagyslėse ir padidina netaisyklingo kraujo krešėjimo tikimybę.

Prie trumpalaikių ar situacinių rizikos veiksnių priskiriamos tokios aplinkybės kaip neseniai atlikta operacija, ilgas gulėjimas ligoninėje ar trauma, ilgalaikės kelionės, bloga kraujotaka po sužeidimų ar nėštumo laikotarpiu. Taip pat riziką didina tam tikri vaistai (pavyzdžiui, kontraceptikai, hormonų pakaitinė terapija), testosterono papildai, kai kurie antidepresantai, širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligos. Rizika ypač padidėja, jei žmogus yra patyręs trombozę ar plaučių emboliją anksčiau, arba jei paveldėjo krešėjimą lemiančius genetinius pokyčius.

Jei Jūsų sveikatos būklė ar gyvenimo būdas susiję su šiomis rizikomis, svarbu reguliariai judėti, išlaikyti sveiką svorį ir visiškai atsisakyti rūkymo. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, mažinančių kraujo krešulių tikimybę.

Ar kontraceptikai gali skatinti plaučių emboliją?

Kombinuoti hormoniniai kontraceptikai kai kurioms moterims gali padidinti polinkį formuotis kraujo krešuliams. Nors tikimybė susirgti plaučių embolija yra itin maža, nėštumo metu šis pavojus dar kiek didesnis nei vartojant hormoninius kontraceptikus. Kontraceptinės pleistro formos bei tabletės, kurių sudėtyje yra daugiau drospirenono, riziką šiek tiek padidina palyginti su kitomis hormoninio kontraceptiko rūšimis.

Kokie veiksniai paskatina kraujo krešulių susidarymą?

Didžiausia įtaka krešulių formavimuisi tenka tam tikroms medicininėms būklėms, pavyzdžiui, vėžiui, nutukimui, nėštumui bei kraujo krešėjimo sutrikimams (pvz., faktoriaus V Leiden mutacijai). Riziką didina ir kai kurių vaistų vartojimas (hormoniniai kontraceptikai, hormonų pakaitinė terapija), taip pat gyvenimo būdo ypatumai – rūkymas, ilgas nejudrumas kelionėse, pooperaciniu laikotarpiu arba sėdimas darbas.

Kuo pavojinga plaučių embolija?

Plaučių embolija – gyvybei pavojinga būklė, nes ji trukdo deguoniui pasiekti organizmo audinius. Sunkiais atvejais ši liga gali baigtis mirtimi, todėl svarbu laiku atpažinti rizikos veiksnius ir imtis prevencijos priemonių. Pastebėjus įtartinus simptomus ar priklausant rizikos grupei, verta nuolat pasitarti su savo gydytoju.