Plonosios žarnos vėžys: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Plonosios žarnos vėžys – tai reta liga, kai žarnos audinyje esančios ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, taip sudarydamos naviką.

Kaip plonoji žarna veikia organizme

Plonoji žarna, kitaip dar vadinama plonąja žarna, jungia skrandį su storojo žarnyno pradžia. Būtent šioje virškinamojo trakto dalyje vyksta maisto, riebalų, vitaminų ir kitų organizmui svarbių medžiagų skaidymas ir pasisavinimas. Kai žarnyne susiformuoja navikas, jis gali užblokuoti žarną ir sutrikdyti virškinimo procesus.

Plonosios žarnos vėžio rūšys

• Adenokarcinoma – dažniausia forma, susidaro apie 30–40 % visų atvejų. Šis navikas pradeda augti iš žarnos vidinio sluoksnio ir iš pradžių gali priminti nepiktybinį polipą, tačiau ilgainiui virsta vėžiu.
• Sarkoma – vystosi plonosios žarnos sausgyslėse, raumenyse ar kituose minkštuosiuose audiniuose.
• Karcinoidiniai navikai – dažnai išsivysto apatinėje plonosios žarnos dalyje, tačiau gali paveikti ir kitas vietas: priedėlį ar tiesiąją žarną. Tokie augliai išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui, serotonino.
• Virškinamojo trakto stromos navikai (GIST) – retai pasitaikanti rūšis. Daugiau nei pusė tokių navikų pradeda vystytis skrandyje. Reikia paminėti, kad ne visi GIST yra piktybiniai.
• Žarnyno limfoma – tai vėžys, kuris susiformuoja limfmazgiuose. Ši liga dažniau pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl imuninės sistemos sutrikimų.

Kodėl vystosi ši liga ir kas dažniau ją patiria?

Gydytojams vis dar ne viskas aišku apie šios ligos atsiradimo priežastis, tačiau yra keletas veiksnių, kurie padidina riziką susirgti plonosios žarnos vėžiu:

• Vyresnis amžius – dažniausiai diagnozuojama sulaukus apie 60 metų.
• Lytis – liga kiek dažnesnė vyrams.
• Paveldimumas, kai gimstama su tam tikrais genetiniais sutrikimais.
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas.
• Didelis riebalų kiekis maiste.
• Ilgalaikis kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, fenoksirūgštimis.
• Lėtinės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga, celiakija ar storosios žarnos vėžys.
• Limfinės sistemos pažeidimai, dėl kurių sutrinka limfos nutekėjimas (limfedema).

Kokie yra plonosios žarnos vėžio požymiai?

Šios ligos simptomai nėra būdingi tik plonajai žarnai ir dažnai gali būti painiojami su kitomis žarnyno problemomis. Tačiau jei pastebite žemiau išvardintus požymius, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju:

• Skausmas arba diegliai pilvo viduryje.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas.
• Gumbas pilvo srityje.
• Kraujas išmatose.

Kaip nustatoma ši diagnozė?

Įtarus plonosios žarnos vėžį, gydytojas pirmiausia įvertina jūsų būklę: surinks informaciją apie simptomus, ligas ar paveldimus rizikos veiksnius. Diagnozei tikslinti dažnai pasirenkami šie tyrimai:

• Vaizdiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) leidžia atidžiai apžiūrėti žarnyną, nustatyti naviko vietą ir išplitimą.
• Endoskopija – gydytojas apžiūri stemplę, skrandį ir pradinę plonosios žarnos dalį specialiu lankščiu vamzdeliu su kamera ir apšvietimu. Procedūros metu paprastai skiriami raminamieji.
• Kraujo tyrimai – tiriama, kaip organizmas aprūpintas būtinomis medžiagomis, vertinami kepenų rodikliai.
• Išmatų tyrimai, siekiant nustatyti, ar jose nėra paslėptos kraujo.
• Limfmazgio biopsija – imamas nedidelis limfmazgio audinio mėginys, kuris tiriamas, ar nėra vėžinių ląstelių.
• Laparotomija – tai operacija, kai per pilvo sieną apžiūrimi vidaus organai ir ieškoma ligos požymių.

Kokie gydymo būdai taikomi?

Plonosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių: naviko rūšies, išplitimo ir bendros paciento būklės. Dažniausiai pasirenkamas chirurginis gydymas – pašalinama vėžiu pažeista žarnos dalis. Jei naviko pašalinti nepavyksta, galima atlikti aplenkimo operaciją, kad maistas galėtų toliau judėti žarnynu apeinant naviką.

Be chirurgijos, dažnai taikoma spindulinė terapija. Jos metu naudojami didelės energijos rentgeno spinduliai, kurie naikina vėžines ląsteles. Gali būti skiriama ir chemoterapija – specialūs vaistai, kurie stabdo vėžio ląstelių augimą arba jas sunaikina. Šie vaistai gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami į veną.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama naujiems gydymo metodams – klinikiniams tyrimams, kuriuose tiriamos modernios terapijos. Pasiteiraukite savo gydytojo apie galimą dalyvavimą tokiuose tyrimuose, jei norėtumėte plačiau susipažinti su įvairiomis gydymo galimybėmis.