Po virusinės infekcijos sindromas: priežastys ir valdymas

Po virusinės infekcijos organizmas dažnai dar ilgai siunčia signalus, kad dalis jėgų neatsistatė. Po virusinis nuovargio sindromas – tai nuolatinis išsekimas ir kiti gripo simptomus primenantys pojūčiai, kurie gali varginti net ir pasibaigus infekcijai. Pastaraisiais metais apie šią būklę daug kalbama minint ilgojo COVID atvejus, tačiau ji žinoma jau seniai – panašūs pojūčiai gali lydėti po įvairių virusų sukeltų susirgimų.

Galimos priežastys

Vis dar nėra iki galo aišku, kodėl kartais nuovargis nepraeina net ir pasveikus po viruso. Manoma, kad lemiamą reikšmę turi stipri uždegiminė reakcija, kurią sukelia pats virusas. Tam tikri žmonės yra jautresni tokioms organizmo reakcijoms, tačiau po virusinės nuovargio sindromas gali išsivystyti bet kam.

Įvairių tyrimų duomenimis, po COVID-19 užsikrėtimo žmonės dažniau skundžiasi ilgu nuovargiu nei persirgę kitais virusais. Tačiau beveik bet kuri virusinė infekcija gali palikti tokius simptomus. Tarp dažniau šią būklę sukeliančių – paprastas peršalimas, gripas, plaučių uždegimas, pūslelinės virusai (pavyzdžiui, Epstein-Barr, citomegalo virusas), Q karštligė, Roso upės virusas, Vakarų Nilo virusas, ŽIV, Laimo liga.

Dažniausi simptomai

Šiai būklei būdinga nuovargis, kuris nepraeina net ir gerai išsimiegojus. Žmogus jaučia jėgų stoką, nesvarbu, kiek laiko ilsėjosi.

• Skausmai ir maudimas raumenyse
• Bendras silpnumas
• Depresija arba prislėgta nuotaika
• Miego sutrikimai
• Sąnarių skausmai
• Ilgai užsitęsęs kosulys
• Dusulys
• Padidėjęs protinis nuovargis, sunkumas susikaupti
• Mąstymo „rūkas“, sunku aiškiai galvoti

Atsigavimo eiga

Kiek truks atsigavimas – nuspėti sunku, nes tai priklauso nuo daugelio dalykų: nuo buvusio viruso, bendros sveikatos, esamų kitų ligų. Dažniausiai žmonės atgauna jėgas per kelias savaites ar kelis mėnesius, tačiau neretai sveikimas užtrunka ilgiau – net metus ar daugiau.

Kol sveikstate, itin svarbu susitelkti į poilsį, nesiversti per galvą ir kruopščiai stebėti savo ribas. Mitas, kad kuo daugiau judėsite, tuo greičiau pradings simptomai – priešingai, per didelis krūvis gali pabloginti savijautą. Svarbu įtraukti lengvą fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, tempimo pratimus, kai tam randasi jėgų, ir laikytis sveikos, subalansuotos mitybos.

Pastebėta, kad ilgalaikis nuovargis dažnai siejasi su depresija. Tiek psichologai, tiek gydytojai rekomenduoja praktikuoti sąmoningo dėmesio (mindfulness) technikas – jos padeda sumažinti įtampą, išmokyti priimti negatyvius pojūčius jų nesureikšminant ir taip lengviau susitvarkyti su ilgai užsitęsusiu nuovargiu.

Sąmoningo dėmesio praktikos gali būti:

• Joga
• Meditacija
• Švelnūs fiziniai pratimai
• Kognityvinė elgesio terapija
• Grupinė arba individuali psichoterapija
• Sąmoningumo pagrindu kuriamos terapijos

Neretai žmonės, kurie mokosi suprasti savo galimybių ribas ir nepervargsta, pastebi, kad nuovargio stiprumas palaipsniui mažėja. Lėtinis krūvis ir pervargimas gali tik pailginti sveikimo procesą.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozuojant po virusinį nuovargio sindromą, labai svarbu aptarti patiriamus simptomus su savo gydytoju. Pravartu užsirašinėti požymius ir jų atsiradimo laiką, kad per konsultaciją viską detaliai aptartumėte.

Kartais naudinga, kad artimas žmogus padėtų sekti, kaip keičiasi savijauta, pasidalintų pastebėjimais per vizitą pas medikus. Konsultacijos metu gydytojas gali teirautis apie emocinę savijautą, nes nuovargio priežastimi gali būti ir nerimas ar depresija. Esant poreikiui, skiriami papildomi kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas sveikatos problemas.

Santrauka

Po virusinės infekcijos išliekantis nuovargis – tai būklė, kai organizmas ilgai neatgauna pilnos energijos ir patiria įvairius kitus fizinius bei psichologinius simptomus. Šis išsekimas dažnai apsunkina kasdienybę, tačiau dauguma žmonių palaipsniui pasveiksta. Ne visada galima tiksliai numatyti, per kiek laiko pagerės būklė, tačiau pozityvūs įpročiai, poilsis, dėmesingumo ugdymas bei artimųjų parama ženkliai palengvina sveikimo eigą.