Podagra

Podagra yra liga, kurią galima sėkmingai gydyti ir kontroliuoti taikant vaistus bei koreguojant gyvenimo būdą. Gydytojas arba mitybos specialistas gali padėti sudaryti individualų gydymo planą, pritaikytą konkrečiai situacijai.

Podagra – tai bendras pavadinimas kelioms būklėms, atsirandančioms dėl padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio organizme. Šios medžiagos perteklius dažniausiai paveikia pėdas.

Sergant podagra, dažnai pasireiškia pėdos sąnarių patinimas ir skausmas, ypač didžiojo kojos piršto srityje. Staigūs ir itin stiprūs skausmo priepuoliai, vadinami podagros paūmėjimais, gali sukelti pojūtį, tarsi pėda degintų.

Podagra su tofais

Ilgą laiką sąnariuose besikaupiant šlapimo rūgšties kristalams, po oda formuojasi kieti dariniai, vadinami tofais. Negydomi tofai gali pažeisti kaulus ir kremzles, o sąnariai ilgainiui gali negrįžtamai deformuotis.

Tofai atrodo kaip patinę mazgeliai aplink sąnarius, primenantys nelygumus medžio kamiene. Jie dažniausiai susidaro pirštų, pėdų, kelių sąnariuose, taip pat ausų srityje. Patys tofai dažniausiai nėra skausmingi, tačiau jų sukeltas uždegimas gali sukelti stiprų diskomfortą.

Kai kuriais atvejais tofai atsiranda jungiamajame audinyje už sąnarių ribų.

Ar podagra yra paveldima?

Podagros išsivystymas bent iš dalies susijęs su genetiniais veiksniais. Mokslininkai yra identifikavę kelias dešimtis genų, didinančių polinkį sirgti šia liga, tarp jų – SLC2A9 ir ABCG2. Su podagra susiję genai daro įtaką tam, kiek šlapimo rūgšties organizmas sukaupia ir kiek jos pašalina.

Asmenys, kurių tėvai, broliai, seserys ar kiti artimi giminaičiai serga podagra, turi didesnę riziką susidurti su šia būkle patys.

Vis dėlto manoma, kad genetika dažniausiai tik sudaro prielaidas ligai atsirasti, o tikrieji podagros „paleidikliai“ yra aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, mitybos ypatumai.

Podagros simptomai

Kai kuriems žmonėms kraujyje nustatomas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis, tačiau jokių podagros požymių jie nejaučia. Tokia būklė vadinama besimptome hiperurikemija.

Ūminės podagros atveju simptomai pasireiškia staiga, kai sąnariuose pradeda kauptis šlapimo rūgšties kristalai. Šie simptomai paprastai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių.

Būdingi požymiai yra stiprus skausmas, patinimas, o pažeistas sąnarys gali būti šiltas liečiant. Tarp paūmėjimų dažniausiai simptomų nebūna.

Negydoma podagra gali pereiti į lėtinę formą. Tuomet laikui bėgant sąnariuose ir aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose pradeda formuotis tofai, galintys sukelti ilgalaikius ir negrįžtamus sąnarių pažeidimus.

Laiku pradėtas gydymas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią lėtinei podagros eigai.

Ar podagra sukelia skausmą?

Taip, podagra gali būti labai skausminga. Vienas dažniausių pirmųjų simptomų, apie kuriuos praneša pacientai, yra stiprus didžiojo kojos piršto skausmas. Jį dažnai lydi kiti sąnarių uždegimui būdingi požymiai, tokie kaip patinimas ir padidėjusi temperatūra pažeistoje vietoje.

Podagros skausmo intensyvumas gali labai skirtis. Pradžioje skausmas didžiajame kojos piršte gali būti itin stiprus, tačiau po ūmaus priepuolio jis dažnai susilpnėja ir tampa labiau maudžiantis.

Skausmą, patinimą ir kitus simptomus sukelia organizmo imuninės sistemos reakcija į sąnariuose esančius šlapimo rūgšties kristalus. Šios reakcijos metu išsiskiria uždegimą skatinančios medžiagos, vadinamos citokinais, kurios ir lemia skausmingą uždegimą.

Podagros priežastys ir ją sukeliantys veiksniai

Podagra išsivysto tuomet, kai kraujyje susikaupia per didelis šlapimo rūgšties kiekis. Tai įvyksta organizmui skaidant purinus – natūralias medžiagas, esančias tiek kūne, tiek kai kuriuose maisto produktuose.

Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, kraujo ar medžiagų apykaitos sutrikimai, taip pat skysčių trūkumas organizme, gali paskatinti padidėjusią šlapimo rūgšties gamybą.

Inkstų ar skydliaukės veiklos sutrikimai bei paveldimos ligos gali apsunkinti šlapimo rūgšties pertekliaus pašalinimą iš organizmo, todėl jos koncentracija kraujyje dar labiau padidėja.

Padidėjusi podagros rizika

Tikimybė susirgti podagra yra didesnė, jeigu asmuo:

• yra vidutinio amžiaus vyras arba moteris po menopauzės
• turi tėvus, brolius, seseris ar kitus artimus giminaičius, sergančius podagra
• reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus
• naudoja tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, šlapimą varančius preparatus ar ciklosporiną
• serga tokiomis ligomis kaip padidėjęs kraujospūdis, inkstų ligos, skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas ar miego apnėja

Kai kuriems žmonėms podagra tiesiogiai susijusi su dažnu maisto produktų, kuriuose gausu purinų, vartojimu.

Podagros paūmėjimus sukeliantys veiksniai

Tam tikri maisto produktai, vaistai ar sveikatos būklės gali išprovokuoti podagros simptomų paūmėjimą. Tokiais atvejais gali tekti riboti arba visiškai atsisakyti didelį purinų kiekį turinčių produktų ir gėrimų.

Maisto produktai ir gėrimai, galintys sukelti paūmėjimus

Didelę riziką kelia:

• raudona mėsa, pavyzdžiui, kiauliena ar veršiena
• subproduktai
• žuvis ir jūros gėrybės, tokios kaip menkė, šukutės, midijos ar lašiša
• alkoholiniai gėrimai
• saldinti gazuoti gėrimai
• vaisių sultys

Vaistai, galintys didinti šlapimo rūgšties kiekį

Kai kurie vaistai, vartojami kitoms ligoms gydyti, gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Jei naudojami šie preparatai, svarbu pasitarti su gydytoju:

• šlapimą varantys vaistai
• aspirinas
• kraujospūdį mažinantys vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai ar angiotenzino II receptorių blokatoriai

Sveikatos būklės, susijusios su podagra

Podagros paūmėjimai taip pat siejami su šiomis būklėmis:

• nutukimas
• cukrinis diabetas arba priešdiabetinė būklė
• organizmo dehidratacija
• sąnarių traumos
• infekcijos
• stazinis širdies nepakankamumas
• arterinė hipertenzija
• inkstų ligos

Kai kuriais atvejais nustatyti konkretų veiksnį, sukėlusį podagros priepuolį, gali būti sudėtinga. Vienas iš būdų tai padaryti – vesti mitybos ir savijautos dienoraštį, kuriame fiksuojami vartojami maisto produktai, vaistai ir sveikatos pokyčiai. Tai gali padėti lengviau atpažinti simptomų priežastis.

Podagros diagnostika

Podagra nustatoma remiantis ligos istorijos įvertinimu, fizine apžiūra ir paciento nurodomais simptomais. Gydytojas diagnozę dažniausiai grindžia keliais pagrindiniais aspektais:

• paciento aprašomu sąnarių skausmu
• tuo, kaip dažnai pasireiškia stiprūs skausmo priepuoliai
• paraudimo ar patinimo intensyvumu pažeistoje vietoje

Papildomai gali būti paskirti tyrimai, siekiant nustatyti, ar sąnaryje susikaupė šlapimo rūgštis. Iš sąnario paimtas skysčio mėginys leidžia įvertinti, ar jame yra šlapimo rūgšties kristalų. Kai kuriais atvejais atliekamas ir sąnario rentgenologinis tyrimas.

Jeigu pasireiškia podagrai būdingi simptomai, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Esant sunkiai ar komplikuotai ligos formai, gali prireikti reumatologo ar kito sąnarių ligų specialisto konsultacijos.

Podagros gydymas

Negydoma podagra ilgainiui gali progresuoti į podagrinį artritą – sunkesnę artrito formą. Ši būklė sukelia nuolatinį skausmą, sąnarių tinimą ir gali lemti negrįžtamus jų pažeidimus.

Gydymo strategija priklauso nuo ligos stadijos ir jos sunkumo. Gydytojo paskirtas planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

Vaistai, skirti podagrai gydyti, veikia dviem pagrindiniais būdais: vieni mažina skausmą ir uždegimą, kiti – padeda išvengti būsimų paūmėjimų, sumažindami šlapimo rūgšties kiekį organizme.

Vaistai skausmui ir uždegimui mažinti

Podagros sukeltiems skausmams malšinti gali būti skiriami:

• nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas
• kolchicinas
• kortikosteroidai

Vaistai, padedantys išvengti podagros paūmėjimų

Siekiant sumažinti naujų priepuolių riziką, gali būti naudojami:

• ksantino oksidazės inhibitoriai, tokie kaip alopurinolis ar febuksostatas
• probenecidas

Be medikamentinio gydymo, gydytojas dažnai rekomenduoja ir gyvenimo būdo pokyčius, padedančius kontroliuoti simptomus bei sumažinti atkryčių tikimybę. Tai gali apimti:

• alkoholio vartojimo mažinimą
• kūno svorio koregavimą, jei yra antsvoris
• rūkymo atsisakymą, prireikus pasitelkiant specialisto pagalbą

Taip pat egzistuoja tam tikros papildomos terapijos, kurios kai kuriems žmonėms gali būti naudingos.

Podagros chirurginis gydymas

Daugeliu atvejų podagra gydoma be chirurginės intervencijos. Tačiau ilgus metus trunkanti liga gali pažeisti sąnarius, sukelti sausgyslių plyšimus ar odos infekcijas virš pažeistų vietų.

Ant sąnarių ar kitose kūno vietose, pavyzdžiui, ausyse, gali susidaryti kieti šlapimo rūgšties sankaupų mazgai – tofai. Jie dažnai būna patinę, skausmingi ir gali negrįžtamai pažeisti sąnarius.

Tofams gydyti gali būti taikomos trys chirurginės procedūros:

• tofų šalinimo operacija
• sąnario sujungimo operacija
• sąnario endoprotezavimas

Kuri operacija tinkamiausia, priklauso nuo pažeidimo masto, tofų lokalizacijos ir paties paciento pasirinkimo.

Podagros gydymas namų sąlygomis

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir sumažinti podagros paūmėjimų riziką. Dažniausiai minimi šie produktai ir gėrimai:

• rūgščiosios vyšnios
• magnis
• imbieras
• praskiestas obuolių sidro actas
• salierai
• dilgėlių arbata
• kiaulpienės
• margainio sėklos

Vis dėlto vien šios priemonės paprastai nėra pakankamos visapusiškai podagros kontrolei.

Eteriniai aliejai sergant podagra

Eteriniai aliejai yra augalinės kilmės medžiagos, naudojamos aromaterapijoje. Manoma, kad kai kurie iš jų pasižymi priešuždegiminėmis, skausmą mažinančiomis ar antibakterinėmis savybėmis.

Podagros simptomams palengvinti dažniausiai minimi šie eteriniai aliejai ir ekstraktai:

• citrinžolės aliejus
• salierų sėklų aliejus
• kraujažolės ekstraktas
• alyvmedžio lapų ekstraktas
• kininis cinamonas

Šios priemonės gali būti naudojamos tik kaip papildas prie pagrindinio gydymo plano, suderinto su sveikatos priežiūros specialistu.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

Kai kurie maisto produktai natūraliai turi daug purinų – medžiagų, kurias organizmas skaido į šlapimo rūgštį.

Daugelis žmonių gali vartoti didesnį purinų kiekį turintį maistą nepatirdami neigiamo poveikio. Tačiau jei organizmui sunku pašalinti šlapimo rūgšties perteklių, verta riboti arba vengti tam tikrų maisto produktų ir gėrimų, įskaitant:

• raudoną mėsą
• subproduktus
• kai kurias jūros gėrybes
• alkoholinius gėrimus

Probleminių reakcijų taip pat gali sukelti cukrumi saldinti gėrimai bei maisto produktai, kuriuose yra fruktozės. Nors juose nėra purinų, jie gali prisidėti prie padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio.

Tuo pačiu egzistuoja maisto produktų, kurie padeda mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją organizme. Tokie pasirinkimai laikomi palankesniais žmonėms, sergantiems podagra.

Podagra ir alkoholis

Alkoholiniai gėrimai pasižymi dideliu purinų kiekiu. Organizmui skaidant purinus, susidaro šlapimo rūgštis, todėl jos kiekis kraujyje didėja.

Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija didina podagros išsivystymo ir paūmėjimų riziką. Be to, alkoholis gali sulėtinti šlapimo rūgšties pasišalinimą iš organizmo.

Ne kiekvienas alkoholį vartojantis asmuo suserga podagra, tačiau didelis alkoholio kiekis – daugiau nei 12 standartinių gėrimų per savaitę – reikšmingai padidina riziką, ypač vyrams. Tyrimai rodo, kad alus dažniau nei stiprieji gėrimai siejamas su didesne podagros tikimybe.

Apklausose daugelis žmonių nurodo, kad alkoholio vartojimas jiems sukelia podagros paūmėjimus.

Ar galima išvengti podagros?

Yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti podagros riziką:

• riboti alkoholinių gėrimų vartojimą
• mažinti purinų gausaus maisto kiekį racione, pavyzdžiui, vėžiagyvių, avienos, jautienos, kiaulienos ir subproduktų
• rinktis mažai riebalų turinčią mitybą be pieno produktų, gausią daržovių
• palaikyti sveiką kūno svorį
• vengti rūkymo
• reguliariai būti fiziškai aktyviems
• užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą

Jeigu yra lėtinių ligų arba vartojami vaistai, galintys padidinti podagros riziką, svarbu pasitarti su gydytoju, kaip sumažinti galimų paūmėjimų tikimybę.

Šaltiniai

1. Harrison’s Principles of Internal Medicine – Vienas autoritetingiausių vidaus ligų vadovėlių, plačiai aptariantis podagros patogenezę, diagnostiką ir gydymą.
2. American College of Rheumatology (ACR) Clinical Practice Guidelines for Gout – Klinikinės gairės, paremtos įrodymais, naudojamos kaip standartas podagros diagnostikai ir gydymui.
3. UpToDate: Gout – Pathogenesis, Clinical Features, and Diagnosis – Nuolat atnaujinamas medicininis šaltinis, skirtas gydytojams ir tyrėjams, plačiai cituojamas akademiniuose darbuose.
4. Nature Reviews Rheumatology – Gout and Hyperuricemia – Aukšto lygio apžvalginiai straipsniai apie podagros biologinius mechanizmus, genetiką ir naujausias gydymo kryptis.
5. European League Against Rheumatism (EULAR) Recommendations for the Management of Gout – Europos mastu pripažintos rekomendacijos, ypač tinkamos naudoti akademiniuose darbuose Europoje.