Prieširdžių virpėjimo (PV) gydymo būdai

Prieširdžių virpėjimas (AFib) – tai dažnas širdies ritmo sutrikimas, kai viršutinės širdies dalys (prieširdžiai) ima plazdėti nereguliariai ir per greitai. Šio sutrikimo metu kraujas nebepumpuojamas taip stipriai kaip turėtų, todėl gali kilti nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, širdies permušimų ar krūtinės diskomforto. Be to, dėl sutrikusios kraujo tėkmės prieširdžiuose gali formuotis kraujo krešuliai, didinantys insulto tikimybę.

Gydymas: kompleksinis požiūris

Vieno universalaus gydymo atri­jinio virpėjimo atveju nėra, tačiau įvairios priemonės gali sumažinti simptomus ir padėti išvengti komplikacijų. Efektyviausiam rezultatui dažnai taikomas kompleksinis požiūris: derinami vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai, o kartais—medicininės procedūros. Esminis uždavinys – sumažinti simptomus ir sustabdyti trombų susidarymą.

Kodėl atsiranda prieširdžių virpėjimas?

Prieširdžių virpėjimą dažnai išprovokuoja kitos širdies bei organizmo ligos: aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, vainikinių arterijų ligos ar vožtuvų sutrikimai. Tačiau šį sutrikimą gali paskatinti ir tokios priežastys:

• Nutukimas
• Cukrinis diabetas
• Padidėjusi skydliaukės veikla
• Lėtinis obstrukcinis plaučių sutrikimas (LOPL)
• Inkstų veiklos sutrikimai
• Per gausus alkoholio vartojimas
• Miego apnėja

Kai kurios priežastys būna laikinos: pavyzdžiui, jei AFib išsivystė dėl per didelio alkoholio vartojimo ar aktyvios skydliaukės, pašalinus šiuos veiksnius ritmas gali sugrįžti į normą.

Priežasties šalinimas – svarbi gydymo dalis

Efektyviam gydymui svarbu taip pat spręsti pagrindines sveikatos problemas. Neretas atvejis, kai gydytojas paskiria vaistus kraujospūdžiui ar gliukozės kiekiui kontroliuoti, rekomenduoja mesti rūkyti ar sureguliuoti kūno svorį. Kartais pridėjus subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą, kraujotaka širdyje pagerėja ir simptomai sumažėja.

Vaistai prie­širdžių virpėjimui valdyti

Atri­jinio virpėjimo gydymui dažniausiai pasirenkamos trys vaistų grupės:

• Vaistai atkurti arba išlaikyti taisyklingą širdies ritmą (antiaritmikai)
• Vaistai, lėtinantys širdies plakimo dažnį
• Preparatai, apsaugantys nuo krešulių susidarymo (kraują skystinantys vaistai)

Anti­aritmikai padeda grąžinti ar palaikyti įprastą širdies ritmą ir dažniausiai naudojami ilgalaikiam gydymui. Vis dėlto šių vaistų efektyvumas nėra šimtapocentinis—pasitaiko, kad virpėjimas vėl atsikartoja. Taip pat galima šalutinių reakcijų, ypač ilgai vartojant, todėl gydymo procesą dažniausiai prižiūri kardiologas.

Širdies dažniui reguliuoti skiriami beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar digitalis preparatai. Tinkamas vaisto parinkimas priklauso nuo asmeninės sveikatos istorijos, kitų turimų ligų, AFib trukmės ir simptomų sunkumo.

Dėl didesnės insulto grėsmės žmonėms, sergantiems AFib, neretai rekomenduojami kraują skystinantys vaistai. Šių preparatų paskyrimas priklauso nuo individualios rizikos, todėl sprendimą priima gydytojas.

Medicininės procedūros ir chirurgija

Jeigu vaistai nepadeda ar netinka, taikomos tam tikros procedūros. Viena paprasčiausių yra kardio­versija—tai yra širdies ritmo atkūrimas taikant specialią elektrinę srovę arba vaistus, skiriamus į veną. Kadangi prieširdžių virpėjimas gali sukelti krešulius, dažniausiai prieš ir po šios procedūros bent kelias savaites skiriama kraują skystinančių vaistų.

Kitas efektyvus metodas – kateterinė abliacija. Atliekant šią procedūrą, į širdį per kraujagysles įvedamas plonas kateteris, o uždegimui sukelti gali būti naudojama šiluma ar šaltis. Taip sukuriama randų, kurie blokuoja neteisingus elektros impulsus prieširdžiuose. Procedūra yra minimaliai invazinė, tačiau, kaip ir bet koks gydymas, gali turėti tam tikrų rizikų.

Kai kuriems žmonėms prireikia širdies stimuliatoriaus. Tai mažas prietaisas, kurį gydytojai implantuoja po oda—jis padeda palaikyti taisyklingą širdies ritmą, ypač jei naudojant antiaritminius vaistus dažnai lėtėja pulsas.

Specialiai prieširdžių virpėjimui gydyti skirta ir taip vadinama „maze“ operacija: chirurgas sudaro specialias randų (labirinto) linijas širdies prieširdžiuose, kurios pertraukia neteisingus signalus. Ši operacija gali būti atliekama atviroje širdyje arba pasitelkiant minimaliai invazinius metodus.

Dalis chirurginių intervencijų skiriama uždaryti kairiojo prieširdžio auselę—tai vieta, kur dažniausiai formuojasi trombai AFib atveju. Ši procedūra rekomenduojama pacientams, kurie dėl kitų priežasčių negali naudoti kraują skystinančių vaistų.

Pagalbinės, papildomos priemonės

Vis aktyvesni tampa papildomi metodai: tyrimai rodo, kad joga, akupunktūra ar biofeedback gali palengvinti gyvenimo kokybę sergant AFib. Kai kurie renkasi maisto papildus—pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštis, antioksidantus vitamino C ar E pavidalu ar vaistažoles. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad patikimų mokslinių įrodymų apie jų veiksmingumą kol kas nėra, o natūralios kilmės priemonės gali sąveikauti su paskirtais vaistais, todėl prieš pradedant naudoti bet kokius papildus svarbu pasitarti su gydytoju.

Gyvenimo būdo pokyčiai – kasdienė prevencija

Svarbiausia ilgalaikio gydymo dalis – sveikos gyvensenos įpročiai. Jie gali sumažinti AFib epizodų dažnį ir pagerinti savijautą.

• Reguliari vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla (mažiausiai 210 minučių per savaitę)
• Sveiko kūno svorio palaikymas
• Rūkymo atsisakymas
• Vengimas alkoholio
• Subalansuota mityba
• Kofeino ribojimas, jei pastebite, kad jis sukelia simptomų

Ar prieširdžių virpėjimas išgydomas?

Daugeliu atvejų šis širdies ritmo sutrikimas išlieka visą gyvenimą, tačiau pažangūs gydymo metodai leidžia jį valdyti ir užtikrina, kad daugelis žmonių gali gyventi pilnavertį, ilgą gyvenimą. Jei AFib išprovokavo laikinas veiksnys, pavyzdžiui, per gausus alkoholio vartojimas ar laikini hormonų svyravimai, pašalinus šias priežastis sutrikimas gali praeiti.

Išgirdus diagnozę natūralu jausti nerimą ar nesaugumą. Svarbu apie savo rūpesčius kalbėtis su gydytoju, nebijoti klausti, siekti palaikymo iš artimųjų ar bendraminčių. Teigiamai nuteikia atvirumas gyvenimo pokyčiams, atjauta sau ir poilsio, atsipalaidavimo technikų pritaikymas kasdienybėje.

Santrauka

Prieširdžių virpėjimas – rimtas, tačiau dažnas širdies ritmo sutrikimas, pasižymintis nereguliariu, dažniausiai greitu pulsu viršutinėse širdies kamerose. Dėl to sumažėja kraujo tėkmė ir padidėja trombų susidarymo rizika. Sėkmingam valdymui dažnai derinamos kelios priemonės: vaistai, kurie lėtina širdies darbą ir saugo nuo trombų, procedūros, grąžinančios ar palaikančios normalų ritmą, ir gyvenimo būdo pertvarkymas. Taip užtikrinama gera savijauta ir ilgas, aktyvus gyvenimas net ir turint šį širdies sutrikimą.