Priverstinis iškvėpimo tūris (FEV1) ir astma

Vienos sekundės priverstinio iškvėpimo tūris (FEV1) parodo, kiek oro galite iškvėpti stipriai pūsdami per vieną sekundę. Tai vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti, kiek užsikimšę kvėpavimo takai sergant astma – šis matavimas atliekamas naudojant spirometriją.

Kaip apskaičiuojamas FEV1

FEV1 vertė lyginama su tuo, kiek teoriškai turėtų iškvėpti žmogus, panašaus amžiaus, ūgio, lyties bei rasės. Dažniausiai rezultatas pateikiamas procentais. Pavyzdžiui, jei jūsų FEV1 sudaro 80% nuo normos, rodiklis laikomas geru.

Ką rodo FEV1 rodikliai?

• Daugiau nei 80% numatytos vertės – normali būklė
• 65–79% – nestiprus kvėpavimo takų susiaurėjimas
• 50–64% – vidutinio stiprumo užsikimšimas
• Mažiau nei 50% – stiprus kvėpavimo takų susiaurėjimas

Pagrindinė FEV1 paskirtis – padėti įvertinti, kiek sunkiai kvėpavimo takai susiaurėję per astmos paūmėjimą, o taip pat stebėti, ar gydymas duoda pageidaujamą rezultatą.

FEV1 ir maksimalaus iškvėpimo srautas

FEV1 neturėtų būti painiojamas su maksimalaus iškvėpimo srautu (angl. peak flow). Pastarasis matuojamas kitu prietaisu, kuris fiksuoja, su kokiu greičiu išpučiate orą. Stebint maksimalaus iškvėpimo srautą per tam tikrą laiką, galima suprasti, ar astma gerai valdoma.

Kam ir kada taikomas FEV1 tyrimas

Paprastai FEV1 dalis spirometrijos būna įrašyta į bendrą plaučių funkcijos tyrimą, kurį gydytojai rekomenduoja pastebėjus kvėpavimo sunkumus. Šį testą vertėtų atlikti jei pasireiškia:

• Švokštimas ar švilpimas kvėpuojant
• Krūtinės spaudimas
• Kosulys
• Dusulys

Anksčiau toks tyrimas buvo įmanomas tik gydymo įstaigoje, tačiau dabar egzistuoja namų spirometrai. Jie leidžia savarankiškai stebėti FEV1 ir perduoti duomenis sveikatos priežiūros specialistui.

FEV1 taikymas astmos kontrolėje

Daugelio žmonių, sergančių astma, veiksmų planas grindžiamas ne tiek konkrečiu FEV1 dydžiu, kiek jo pokyčiais laikui bėgant. Tiek gydytojai, tiek pacientai nustato, koks yra asmeninis geriausias rezultatas, ir astmos kontrolės planą pritaiko procentinei šio rodiklio daliai.

Atliekant stebėjimą namuose, reguliariai matuojate ir užrašote FEV1. Gydytojas padeda surašyti, kokiems FEV1 skaičiams priskiriamos „žalioji“, „geltonoji“ ir „raudonoji“ astmos plano zonos – šios ribos padės greitai reaguoti į sveikatos pokyčius.

Pasirinkimas prietaiso namų stebėsenai

Jei spręsite FEV1 naudoti savarankiškai kaip astmos kontrolės dalį, verta pasitarti, kuris namų spirometras jums tinkamiausias. Šiuolaikiniai modeliai skiriasi galimybėmis ir kainomis, tad pasirinkimą geriausia aptarti su sveikatos specialistais.