Protinių funkcijų sutrikimas po širdies apeigų operacijos

Širdies chirurgų bendruomenėje jau daugelį metų gyvuoja neoficialus terminas – „pump head“, apibūdinantis protinės veiklos pokyčius, pasireiškiančius kai kuriems pacientams po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Šis pavadinimas atsirado dėl įsitikinimo, kad tokie pokyčiai susiję su širdies-plaučių aparato naudojimu operacijos metu.

Kaip keičiasi smegenų veikla po šuntavimo operacijos?

Minėtieji kognityviniai sutrikimai dažniausiai atsiranda netrukus po operacijos. Jie gali būti lengvi – neįprastai trumpas dėmesio laikas, pablogėjusi atmintis, sunkiau priimami sprendimai ar susikaupimo stoka, sulėtėję judesiai ar „miglotas“ mąstymas. Kai kuriais atvejais pasitaiko ir sunkesnių sutrikimų, tokių kaip sumišimas ar net kliedesiai. Intensyvumas svyruoja nuo vos pastebimų iki stipriai apsunkinančių kasdienybę, o simptomai dažniausiai palaipsniui silpnėja per kelias savaites ar mėnesius, nors kai kuriems asmenims gali išlikti ilgiau.

Kiek dažnai pasitaiko kognityviniai sutrikimai?

Šio reiškinio mastas buvo atidžiai ištirtas 2001 m., kai tyrime dalyvavo daugiau nei 260 asmenų, kurių vidutinis amžius siekė 61 metus. Jų protinės funkcijos buvo vertinamos prieš operaciją ir kelis kartus po jos – po šešių savaičių, šešių mėnesių ir penkerių metų. Rezultatai buvo netikėtai akivaizdūs: daugiau nei keturios dešimtys procentų tyrimo dalyvių iškart po operacijos patyrė bent penktadaliu suprastėjusius pažinimo testų rezultatus, o daliai šie pokyčiai išliko ir po penkerių metų.

Nors vėlesni tyrimai parodė labai skirtingą šio reiškinio dažnį – nuo vos kelių procentų iki beveik aštuoniasdešimties, mokslininkams daugiau nebekyla abejonių: po širdies šuntavimo operacijos protinių funkcijų pokyčiai iš tiesų yra galimi. Lyginant su kitų kraujagyslių operacijomis, būtent širdies operacijos pasižymi didesne tokio sutrikimo rizika.

Kas lemia protinės veiklos sutrikimus?

Anksčiau buvo manoma, kad širdies-plaučių aparato naudojimas operacijos metu sudaro mažų kraujo krešulių, galinčių užkimšti smegenų kraujagysles, todėl ir kyla pažinimo pablogėjimas. Tačiau pastarieji tyrimai patvirtino, kad net vadinamasis „off-pump“ (be aparato) šuntavimas ne visuomet sumažina šio reiškinio dažnį.

Dabartinis aiškinimas – kad pačios operacijos metu, atliekant širdies ir ypač aortos manipuliacijas, gali susidaryti smulkūs krešuliai (mikroembolai), kurie patenka į smegenų kraujagysles ir pažeidžia audinius. Specialių tyrimų pagalba patvirtinta, kad šių mikroembolų per operaciją pasitaiko dažnai, tačiau galutinė ši teorija dar nėra patvirtinta kaip pagrindinė priežastis. Tarp kitų veiksnių minimi ir laikini kraujospūdžio kritimai, per didelė kūno temperatūra ar deguonies stygius kraujyje, galintys paveikti smegenis operacijos ar atsigavimo laikotarpiu.

Pastebėta, kad žmonės, turintys rizikos veiksnių kraujagyslių ligoms – pavyzdžiui, pažengusią miego arterijų aterosklerozę, vyresnį amžių, aukštą kraujospūdį ar patirtą insultą, – yra kur kas jautresni šiam protinės veiklos pablogėjimui.

Kaip vyksta atsigavimas?

Dauguma pacientų, kuriems po šuntavimo operacijos pasireiškia kognityviniai sutrikimai, pamažu sugrįžta į įprastą mąstymo būseną per 3–12 mėnesių. Visgi kai kuriems, ypač turintiems sunkesnių pažeidimų ar mažiau išsilavinimo, pažinimo funkcijos gali visiškai neatsistatyti. Geresnį atsigavimą pastebi tie, kurie prieš operaciją buvo aktyvesni intelektualiai ir turėjo aukštesnį išsilavinimą.

Ar galima šio reiškinio išvengti?

Šiuolaikinėje medicinoje taikomi įvairūs metodai, padedantys sumažinti pažinimo pablogėjimo riziką po šuntavimo operacijos. Tarp jų – šiuolaikinių membraninių deguonies filtrų naudojimas, arterijų filtravimas, kuo mažesnis aortos judinimas, sumažintas kraujo siurbimo naudojimas bei ypatinga kūno temperatūros kontrolė operacijos metu. Šios priemonės žymiai sumažina nepageidaujamų reiškinių dažnį.

Kokių klausimų verta užduoti prieš operaciją?

• Ar operacija tikrai būtina gyvybei išgelbėti, ar gali būti kitų gydymo variantų?
• Kiek realu, kad kitos priemonės, pavyzdžiui, vaistai ar stentas, galėtų būti veiksmingos?
• Kokie yra visų alternatyvų privalumai ir galimi pavojai?
• Ar jūsų gydytojas gali pasiūlyti pagalbos priemones kognityviniams sunkumams valdyti, jei jie pasireikštų po operacijos?
• Ar jūsų atvejis buvo aptartas su daugiafunkcine medicinos komanda?

Jeigu operacija nėra skubiai reikalinga, visuomet pravartu pasitarti dėl antros nuomonės. Net jei nuspręsite operaciją atlikti, svarbu žinoti: dauguma operuotų pacientų nepajunta jokių ryškesnių pažinimo pokyčių kasdienėje veikloje, o iš pasireiškusių atvejų didžioji dalis laikui bėgant visiškai atsigauna.