Pusė amerikiečių sako ketinantys skiepytis nuo COVID-19 – štai ką mano kita pusė

2020 metų pabaigoje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kokių nuomonių žmonės laikosi dėl COVID-19 vakcinų ir kas lemia jų sprendimą skiepytis arba atsisakyti skiepo. Apklausos rezultatai atspindi įvairias nuostatas, o visuomenės sprendimus stipriai įtakoja informacijos šaltiniai bei socialinė aplinka.

Vakcinos priėmimo tendencijos

Apklausus tūkstantį žmonių, paaiškėjo, kad 53 proc. respondentų sutiktų pasiskiepyti, jei tokia vakcina būtų pasiūlyta nemokamai. Ketvirtadalis tvirtai atsisakė, o dar penktadalis nežinojo, ką rinktųsi. Tokie skaičiai rodo, kad visuomenės nuomonė toli gražu nėra vieninga.

Kas lemia nuomonę apie skiepus

Žmonių pasirinkimus dažnai nulemia tai, kuo jie domisi, ką mato viešojoje erdvėje arba kas vyksta artimiausioje aplinkoje. Jie gali būti suskirstyti į tris grupes:

• Sutinkantys skiepytis;
• Atsisakantys skiepų;
• Abejojantys.

Akivaizdu, kad šios pozicijos gali kisti, ypač daugėjant pasiskiepijusių aplinkoje ar atsirandant naujai informacijai. Dažniausia skiepų priėmimo priežastis – viltis greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo, o dažniausiai minimas atsisakymo motyvas – baimė dėl nepageidaujamų reakcijų.

Nerimas dėl šalutinių poveikių ir informacijos įtaka

Daugiau nei pusė apklaustųjų, nepriklausomai nuo savo galutinio sprendimo, išsakė susirūpinimą dėl galimų šalutinių reiškinių. Toks nerimas ypač dažnas tarp tų, kurie iki šiol nėra apsisprendę dėl vakcinos.

Nors gamintojai ir nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad vakcinos kūrimas nepaaukojo saugumo vardan greičio, socialiniai tinklai daro didžiulę įtaką nuomonėms – čia plinta daugiausiai informacijos, įskaitant įvairius paklausius, bet ne visada patikimus pasakojimus apie vakcinų pavojų ar sąmokslo teorijas. Daugiau nei pusė vakcinų atsisakančių žmonių informaciją apie COVID-19 gauna būtent socialiniuose tinkluose, o pasiskiepyti linkę žmonės dažniau remiasi naujienų portalais ar laikraščiais. Visgi televizija išlieka pagrindiniu naujienų šaltiniu daugumai.

Artima aplinka – svarbus veiksnys

Tiek informacijos srautas, tiek artimiausių žmonių nuomonė turi reikšmingos įtakos. Kaip parodė tyrimas, vos ne visi pasiskiepyti ketinantys mano, kad jų draugai ir artimieji taip pat skiepysis, o priešingos nuomonės laikantys dažnai mano, kad nei vienas jų aplinkoje nesutiks vakcinuotis.

Įdomu, kad trečdalis abejojančių teigia pasijustų ramiau, jei artimieji priimtų skiepą, o penktadalis prieštaraujančių jaučia smalsumą, jei jų aplinkos žmonės imtųsi šio žingsnio. Tai rodo, jog visuomenės požiūriai gali keistis stebint kitų patirtis, ypač jei nepageidaujamų reakcijų pasitaiko retai.

Pagrindiniai skirtumai tarp abejingų ir kategoriškai nusiteikusių

Kai kalbama apie skeptikus, dažniausiai lemiamas veiksnys – bendras nepasitikėjimas vakcinomis, o ne būtent COVID-19 preparatais. Beveik ketvirtadalis griežtai atsisakančių motyvuoja tai nepasitikėjimu visais vakcinų tipais, kai tarp abejojančių šis rodiklis yra kelis kartus mažesnis.

Tokios nuostatos gali reikšmingai stabdyti visuomenės apsaugą, nes nedidelė, bet užsispyrusi dalis gali trukdyti sukurti kolektyvinį imunitetą, nuo kurio priklauso ypač jautrių asmenų saugumas.

Ekonominiai ir socialiniai skirtumai

Apklausos duomenys dar kartą parodė, kad tie, kurie atsisako skiepytis, dažniau turi mažesnes pajamas ar neturi sveikatos draudimo. Nors pati vakcina siūloma nemokamai, daugeliui svarbios ir tokios kliūtys kaip kelionės į skiepijimo vietą ar galimas prarastas darbo laikas dėl reakcijų. Be to, šių žmonių kasdienybė nuo pandemijos, jų pačių nuomone, mažiau pasikeitė, juos rečiau tiesiogiai palietė COVID-19 atvejai, rečiau jaučiama baimė dėl ligos.

Apklausos dalyvių apžvalga

Apklausa buvo vykdyta internete ir apėmė įvairius demografinius sluoksnius: vyrai ir moterys pasiskirstė apylygiai, atspindėtos skirtingos amžiaus grupės, regionai, rasinės bei etninės grupės, finansinė padėtis ir gyvenamosios vietos tipas (miestas, priemiestis, kaimas).

Bendras požiūris ir išvados

Visuomenės požiūris į COVID-19 skiepus tebėra labai įvairus, tačiau sparčiai kintantis. Tyrimai ir toliau siekia stebėti, kaip ir kodėl keičiasi šios nuostatos, ypač pandemijai einant į pabaigą. Kuo daugiau žinosime apie vieni kitų nuogąstavimus ar motyvus, tuo daugiau galimybių turėsime susikalbėti ir drauge įveikti užsitęsusius iššūkius.