Gerybinio raumenų trūkčiojimo sindromas: priežastys ir gydymas

Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra pastebėjęs, kaip kurioje nors kūno vietoje ima nevalingai trūkčioti raumuo. Tai vadinama fascikuliacija – trumpas, nenuspėjamas raumens virptelėjimas, kuris dažniausiai nesukelia stiprios judesio bangos, tačiau yra pakankamai stiprus, kad jį pajustume.

Kas sukelia fascikuliacijas?

Fascikuliacijų esmė – spontaniškas raumenų motorinių vienetų aktyvavimasis. Šios nedidelės nervų ir raumenų ląstelių grupės netikėtai siunčia signalą, sužadindamos raumenį ir sukeldamos pastebimą trūkčiojimą.

Dažniausiai tokie raumenų trūkčiojimai nėra pavojingi ir yra laikomi normaliu reiškiniu. Maždaug 70 % sveikų žmonių gyvenime susiduria su vienkartinėmis ar dažnesnėmis fascikuliacijomis. Dažnai jos kyla išgėrus daug kofeino, rūkant (dėl nikotino poveikio), taip pat po įvairių stimuliuojančių ar net nestimuliuojančių vaistų vartojimo. Savijautą gali paveikti ir tam tikri antihistamininiai, nuo judesio ligos ar kvėpavimą lengvinantys vaistai, centrinę nervų sistemą veikiantys stimuliantai.

Kartais fascikuliacijas sukelia sumažėję svarbių mineralų, pavyzdžiui, magnio ar kalcio, kiekiai kraujyje. Toks poveikis gali išryškėti po intensyvaus fizinio krūvio, sunkių ligų ar streso metu – būtent po treniruočių poilsio metu daugelis žmonių pajunta raumenų virptelėjimus.

Tokios trumpos ir neskausmingos fascikuliacijos mediciniškai nėra pavojingos, todėl retai reikalauja gydytojo dėmesio.

Nerimą keliantys atvejai

Retais atvejais raumenų trūkčiojimą gali sukelti rimtesni sutrikimai, ypač jei prie jų prisideda kiti neurologiniai simptomai. Tarp rimtesnių priežasčių yra:

• Motorinių neuronų ligos (pvz., amiotrofinė lateralinė sklerozė)
• Stiprus asmens sustingimo sindromas
• Navikų sukelti nervų veiklos sutrikimai
• Periferinė neuropatija – nervų pažeidimas už centrinės nervų sistemos ribų
• Virusinės ligos, kai virusas plinta palei nervus iki smegenų
• Genetiniai nervų sistemos sutrikimai
• Nugaros smegenų pažeidimai ar išvaržos
• Motorinių neuronų nykimas dėl genetinių defektų

Tokiais atvejais gydymas ir pagalba priklauso nuo nustatytos pagrindinės ligos priežasties.

Gerybinė fascikuliacijų sindromas

Priešingai nei galima pagalvoti, neretai raumenų trūkčiojimų priežasties nepavyksta nustatyti – tokiu atveju kalbame apie gerybinį fascikuliacijų sindromą (GFS). Ši būklė išsiskiria tuo, kad raumenų trūkčiojimai kartojasi nuolat arba epizodiškai, dažniausiai pažeisdami vokus, plaštakas ar kojas. Nepaisant žodžio „gerybinis“, pastovūs simptomai stipriai vargina, trikdo gyvenimo kokybę, kelia susirūpinimą ar net depresiją.

Kaip gydomos fascikuliacijos?

Nors kartais fascikuliacijoms mažinti bandyti skirti beta adrenoblokatoriai ar prieštraukuliniai vaistai, nė vienas vaistas nėra nuolat veiksmingas. Vienas efektyviausių būdų kontroliuoti simptomus – streso valdymas ir sąmoninga relaksacija. Pastebėta, kad stresas ir nerimas ne tik sukelia fascikuliacijas, bet ir stiprina jau prasidėjusį epizodą. Jei nerimas labai didelis, rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą specialistą. Pravartu vengti ir kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų.

Kaip diagnozuojamas gerybinės fascikuliacijos sindromas?

Kadangi GFS priežastis paprastai nėra žinoma, diagnozė nustatoma atmetimo būdu – atliekami neurologiniai tyrimai, elektromiografija, kartais papildomi kraujo ir instrumentiniai tyrimai. Taip gydytojai atskiria GFS nuo kitų būklių, kurias gali lydėti raumenų trūkčiojimai – lėtinio nuovargio sindromo, fibromialgijos, parestezijų ar miokloninių trūkčiojimų, taip pat sustiprėjusios raumenų refleksijos.

Jei kartu su fascikuliacijomis pasireiškia mėšlungiai ar skausmas, būklė dažnai vadinama mėšlungio-fascikuliacijų sindromu.

Skirtumas tarp GFS ir ALS

Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) yra liga, kuri pažeidžia motorinius nervus – jie valdo sąmoningus raumenų judesius. Dėl ALS nervinės ląstelės nustoja veikti, raumenys silpsta ir ilgainiui nyksta dėl neveiklos. Šiai ligai būdingi simptomai yra:

• Raumenų trūkčiojimas, dažniausiai pradinis vienoje galūnėje, petyje ar liežuvyje
• Raumenų įtempimas ir mėšlungiai
• Kvėpavimo apsunkinimas dėl silpnėjančių kvėpavimo raumenų
• Kramtymo, rijimo ar kalbos sunkumai

Nors aiški ALS kilmė nėra žinoma, manoma, kad įtakos jai turi tam tikri genetiniai pokyčiai, kenksmingos medžiagos aplinkoje, infekcijos ar fizinės traumos.

Neretai žmonės pradeda nerimauti, kad dažnos fascikuliacijos galėtų būti rimtos ligos požymis. Tačiau GFS ir ALS nėra susijusios: jos turi skirtingus priežastinius mechanizmus, o GFS neišsivysto į ALS. GFS kur kas dažnesnė ir nesukelia raumenų silpnėjimo ar nykimo.

Ką verta žinoti apie fascikuliacijas?

Gerybinė fascikuliacijų sindromas dažniausiai nėra pavojingas ir gali praeiti savaime. Tačiau, jei raumenų trūkčiojimai užsitęsia ar pradeda trikdyti kasdienybę, vertėtų pasitarti su gydytoju – kartu bus lengviau nustatyti galimą priežastį ir rasti tinkamą sprendimą.

Kai kuriais atvejais užtenka pakeisti vartojamus vaistus ar koreguoti gyvenimo būdą. Jeigu reikės, gydytojas jus gali nukreipti išsamesniems tyrimams pas neurologą. Jeigu jokių rimtesnių priežasčių nebus rasta, padėti gali streso valdymo įgūdžiai ir individualiai parinktas gydymas.

Kaip atskirti fascikuliacijas ir trūkčiojimus?

Iš esmės, fascikuliacijos ir raumenų trūkčiojimai reiškia tą patį ir šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai.

Ar fascikuliacijos yra tas pats, kas drebulys?

Drebulys ir fascikuliacijos yra du skirtingi reiškiniai. Drebulys – tai ritmiškas, nenutraukiamas raumenų susitraukimas, kuris išoriškai pasireiškia nuolatiniu kūno dalių, dažniausiai rankų, drebėjimu. Fascikuliacijos – tai pavieniai, atsitiktiniai raumenų virptelėjimai, kylančiais dėl spontaniškai suaktyvėjusių motorinių vienetų.