Salmoneliozė: priežastys, simptomai, rizikos veiksniai, gydymas ir profilaktika

Salmoneliozė – tai bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia užterštas maistas ar artimas kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais. Ligos simptomai paprastai pasireiškia per 12–96 valandas nuo užsikrėtimo, nors kai kuriais atvejais jie gali išryškėti ir tik po savaitės.

Salmoneliozės požymiai ir inkubacinis periodas

Pirmieji salmoneliozės simptomai dažniausiai prasideda praėjus maždaug pusei–keturioms paroms nuo bakterijų patekimo į organizmą. Kartais pirmieji požymiai gali pasireikšti ir tik po kelių dienų. Dažniausi simptomai – viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai ir pykinimas. Daugeliui žmonių simptomai trunka nuo kelių dienų iki savaitės ir palengvėja savaime.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu liga nepraeina per savaitę, patariama apsilankyti pas gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su medikais, jei salmonelioze suserga kūdikis, vyresnio amžiaus žmogus ar asmuo, turintis nusilpusią imuninę sistemą. Neatidėliotiną pagalbą būtina gauti šiais atvejais:

• Kraujo priemaišos išmatose
• Aukšta ir ilgai trunkanti temperatūra
• Ryški dehidratacija (mažai šlapinamasi, burna išdžiūvusi, akys įdubusios)

Galimos salmoneliozės komplikacijos

Salmoneliozės metu organizmas netenka daug skysčių, todėl padidėja dehidratacijos rizika, ypač vaikams, senjorams ir silpnos sveikatos žmonėms. Kai kuriems pacientams išsivysto sąnarių skausmai, dar vadinami reaktyviniu artritu, kurie gali tęstis net kelis mėnesius. Taip pat gali kamuoti nemalonūs pojūčiai šlapinantis ar akių dirginimas.

Nedidelė dalis infekcijų gali pereiti į kraują, išplisti į organus ar audinius. Tokiu atveju bakterijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas – pažeisti galvos ir nugaros smegenų dangalus, širdies vožtuvus, kaulus ar kraujagyslių sieneles.

Salmoneliozės diagnozė

Gydytojas dažniausiai gali diagnozuoti salmoneliozę remdamasis Jūsų pasakojamais simptomais. Kartais papildomai siunčiama išmatų mėginio ar kraujo tyrimams. Daugeliu atvejų, kol gaunamas atsakymas, žmogus jau būna pasijutęs geriau. Jei savijauta ilgai negerėja, gali būti reikalingi papildomi tyrimai.

Kaip gydoma salmoneliozė?

Pagrindinis salmoneliozės gydymas – atkurti netektus skysčius ir elektrolitus. Svarbu gerti daug vandens ar specialių rehidracinių tirpalų. Jei dėl stipraus viduriavimo atsiranda labai didelis skysčių trūkumas, gydytojas gali pasiūlyti lašelinę.

Daugumai žmonių vaistų nuo salmoneliozės neprireikia – pakanka poilsio ir tinkamos mitybos. Jei simptomai ryškūs ar ilgai neišnyksta, kartais skiriami viduriavimą mažinantys vaistai. Sunkiais atvejais, ypač kai liga komplikuojasi arba paveikia pažeidžiamus asmenis, gali būti pritaikomas gydymas antibiotikais.

Salmoneliozės protrūkiai

Jeigu salmonelioze suserga keli žmonės po to, kai vartojo tą patį užterštą maisto produktą ar gėrimą, tai vadinama ligos protrūkiu. Kilus protrūkiui rekomenduojama:

• Sužinoti, koks produktas galėjo būti užkrėstas, ir jo nevalgyti. Jeigu jo turite namuose – saugiai išmesti.
• Išplauti visus paviršius ir virtuvės įrankius, kurie galėjo liestis su užsikrėtusiu maistu.
• Stebėti savo sveikatą ir esant viduriavimui, vėmimui, karščiavimui – kreiptis į gydytoją.

Nėštumas ir salmoneliozė

Nėščia moteris salmonelioze susirgti gali itin retai. Tačiau sunkiais atvejais ši bakterija gali patekti į kraują (bakteriemija), o tai gali sukelti nėštumo komplikacijų ar net persileidimą (nutinka labai retai). Taip pat salmoneliozė retkarčiais gali būti perduota kūdikiui įsčiose. Jei mažyliui salmoneliozė pasireiškia gimus, jis gali sirgti meningitu, kuris sukelia smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimą.

Nors daugeliu atvejų žindyti galima ir sergant salmonelioze, patariama pasitarti su gydytoju.

Kaip apsisaugoti nuo salmonelių?

Norint išvengti salmoneliozės, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Nevalgykite žalių ar neiškeptų kiaušinių bei mėsos.
• Venkite nešviesintų (nepasterizuotų) pieno produktų ar sulčių.
• Neprauskite žalių paukštienos, mėsos ar kiaušinių prieš gaminimą, kad bakterijos neplistų po virtuvę.
• Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, jei įmanoma – nulupkite žievę.
• Nesirūpinkite kitų maistu, jei pats viduriuojate ar vemiate.
• Tinkamai laikykite maistą – šaldykite jį prieš gaminimą ir po patiekimo.
• Prieš gaminant ir po gaminimo rankas visada kruopščiai plaukite šiltu vandeniu su muilu.
• Stenkitės virtuvės paviršius laikyti švarius.
• Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su kitais produktais ar naudokite tas pačias pjaustymo lenteles/peilius ir žaliems, ir paruoštiems produktams.
• Mėsą kepkite iki rekomenduojamos temperatūros – naudokite termometrą maistui.
• Iš karto po kontakto su gyvūnais, jų žaislais ar patalais nusiplaukite rankas.

Pagrindinė informacija apie salmoneliozę

Salmonelės – bakterijos, galinčios sukelti žarnyno infekciją, kai valgomas užkrėstas maistas arba liečiamasi su gyvūnais, nešiojančiais šias bakterijas. Liga dažniausiai pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu ir pykinimu. Svarbiausia – palaikyti pakankamą skysčių kiekį. Daugeliu atvejų ligos simptomai praeina per 3–7 dienas, tačiau kartais gali prireikti ir papildomo gydymo.

Kiek laiko salmonelės gali išlikti aplinkoje?

Salmonelės, patekusios ant virtuvės paviršių ar kitų namų objektų, gali išsilaikyti gyvybingos iki 32 valandų. Užsikrėtęs žmogus gali perduoti bakterijas tol, kol šios vis dar yra jo organizme – kartais tai užtrunka nuo kelių dienų iki net kelių mėnesių.