Sąnarių hipermobilumas ir fibromialgija

Fibromialgija – sudėtinga liga, kuri dažnai painiojama su autoimuninėmis ir kitomis artrito formomis, nes simptomai gali sutapti. Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai neretai pasirodo kartu su kitais, tiek subjektyviais, tiek objektyviais simptomais. Nors mokslas apie fibromialgijos kilmę žino nemažai, aiškaus atsakymo vis dar nėra. Yra keli galimi paaiškinimai: sutrikęs skausmo suvokimas, miego problemos ar pakeistos centrinės nervų sistemos cheminės medžiagos. Taip pat spėjama, kad kai kuriems žmonėms fibromialgija gali būti susijusi su sąnarių hipermobilumu.

Sąnarių hipermobilumas: kas tai

Sąnarių hipermobilumas – tai būsena, kai tiek didieji, tiek mažieji sąnariai juda kur kas plačiau nei įprasta fiziologiškai. Dažniausiai ši savybė pastebima jaunos moterys, tačiau apskritai ja pasižymi apie 3 % sveikų suaugusiųjų. Jei žmogus turi labai judrius sąnarius, tačiau neserga jokiomis kitomis reumatinėmis ligomis, ši būsena vadinama hipermobilumo sindromu.

Sąnarių hipermobilumas gali būti ir tam tikrų ligų, pavyzdžiui Ehlerso-Danloso sindromo, požymis. Pastaruoju atveju dėl jungiamojo audinio silpnumo organizmas būna ypač lankstus.

Tyrimo apžvalga

Norint suprasti, ar fibromialgija ir sąnarių hipermobilumas yra susiję, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 88 moterys, kenčiančios nuo išplitusių skausmų, priskiriamų fibromialgijai. Kontrolinę grupę sudarė 90 sveikų moterų. Tyrimo dalyviai neturėjo kitų reumatologinių ar sisteminių ligų, nenaudojo jokių vaistų ir prieš tyrimą jiems nebuvo nustatyta fibromialgija ar paskirta šios ligos gydymo.

Vertinimo eiga

Visų pirma buvo įvertinta, ar ligonių patiriamas išplitęs skausmas tęsėsi ilgiau nei 3 mėnesius – tai viena pagrindinių fibromialgijos diagnostikos sąlygų. Unikalus šio tyrimo aspektas – vertinimą atliko keli nepriklausomi specialistai, kurie vadovavosi tam tikromis kriterijų sistemomis: Amerikos reumatologų kolegijos rekomendacijomis dėl fibromialgijos bei pritaikytais sąnarių lankstumo nustatymo kriterijais, vadinamais Beighton modifikacija.

Pagrindiniai rezultatai

Atliekant vertinimą išaiškėjo, kad 56 iš 88 tirtų pacienčių pagal nustatytus kriterijus tikrai sirgo fibromialgija, tuo tarpu 6 sveikos moterys taip pat atitiko diagnozės sąlygas. Lyginant sąnarių hipermobilumo paplitimą, nustatyta:

• Fibromialgija sergančiųjų grupėje sąnarių hipermobilumas pasitaikė 8 % atvejų.
• Tarp tų, kurioms fibromialgija nebuvo diagnozuota – 6 %.

Be to, net 10 iš 32 moterų, kurioms skausmai buvo būdingi, bet formalūs fibromialgijos kriterijai nebuvo išpildyti, taip pat turėjo sąnarių hipermobilumą. Palyginimui, bendroje populiacijoje padidėjęs sąnarių lankstumas pasitaiko net 10–20 % asmenų, priklausomai nuo vertinimo kriterijų ir sąnarių srities.

Ką parodė tyrimas

Kaip ir galima buvo tikėtis, fibromialgijai būdingi simptomai dažniausia nustatyti tiems, kas pilnai atitiko diagnozės kriterijus. Visgi dėmesį patraukė ir tai, kad dalis žmonių gali patirti panašius skausmus ir simptomus dėl sąnarių hipermobilumo, kuris iš pradžių klaidingai priskiriamas fibromialgijai.

Sąnarių hipermobilumas jau nuo 1967 metų aptarinėjamas reumatologijos srityje. Nors per šiuos dešimtmečius žinios apie šią būklę ir jos sąsajas su fibromialgija pagilėjo, daugybė klausimų vis dar atviri – kodėl vieni žmonės jaučia skausmus dėl pernelyg judrių sąnarių, o kitiems hipermobilumas jokių nusiskundimų nekelia?

Išvados

Ištyrus dalyvių patirtis paaiškėjo, kad tarp fibromialgijos ir sąnarių hipermobilumo egzistuoja tam tikras ryšys, tačiau jis iki galo nesuprastas. Yra tikimybė, kad žmonėms su didesniu sąnarių lankstumu dėl netaisyklingo ar per didelio jų apkrovimo kyla platesnio pobūdžio skausmai. Tai gali lemti ir ne iki galo teisingą pirminę diagnozę. Kol kas reumatologai tęsia tyrimus, siekdami geriau suvokti, kaip šie du reiškiniai vienas kitam įtaką daro ir ką reikėtų daryti, jei simptomai persidengia.