Seborėjinis dermatitas: šiurkštus raudonas bėrimas veide

Veido odos paraudimas ir sausas, pleiskanojantis išbėrimas dažnai paskatina žmones kreiptis į gydytoją. Tokie bėrimai dažniausiai atsiranda šalia nosies, ant antakių arba jų tarpelyje. Viena dažniausių priežasčių – seborėjinio dermatito išsivystymas. Nors daugelis girdėję apie seborėjinį dermatitą kaip galvos odos problemą, ši liga pažeidžia ne tik plaukuotas vietas, bet ir veido bei krūtinės odą.

Kas yra seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas – tai uždegiminė odos liga, kurią sukelia mieliagrybiai Malassezia. Jie suaktyvina uždegiminę reakciją – oda parausta, gali niežėti ar šerpetoti. Nors dažniausiai ši būklė nėra pavojinga gyvybei, labai retais atvejais gali apimti didžiąją dalį kūno odos ir sukelti rimtesnes komplikacijas. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems kitų sveikatos problemų.

Priežastys

Kodėl tiksliai išsivysto seborėjinis dermatitas, iki galo nėra aišku. Tačiau pastebėta, jog šiai būklei svarbus mieliagrybių augimas – dažniau pažeidžiamos riebesnės (daugiau riebalų liaukų turinčios) kūno vietos. Be to, gydant priešgrybelinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, ketokonazolu, dažnai pasiekiamas pagerėjimas. Tad manoma, kad odos uždegiminė reakcija kyla dėl jautrumo šiems mieliagrybiams.

• Į seborėjinį dermatitą panašūs išbėrimai gali atsirasti ir dėl kitų būklių, tokių kaip aknė, rožinė, psoriazė, egzema ar kontaktinis dermatitas.

Simptomai

Seborėjinio dermatito požymiai priklauso nuo to, kurioje vietoje liga pasireiškia. Dažnai išbėrimas atsiranda ant veido – dažniau paveikiamos nosies pašonės, antakiai, tarpuakio sritis bei plaukuotoji galvos dalis. Liga gali apimti ir kitas riebesnes kūno vietas – nugarą, krūtinę ar plaukuotą galvą.

Esant lengvai formai, oda gali vos parausti, atsiranda nežymus šerpetojimas. Sunkiu atveju matomas ryškus paraudimas, pleiskanojimas, juntamas stipresnis niežėjimas ar deginimas. Kartais liga plinta prie pat plaukų augimo linijos, išilgai ausų ar nosies raukšlėse. Simptomai gali kisti: bėrimas stiprėja ar slepiasi, priklausomai nuo situacijos.

Gydymas

Neretai bandoma pašalinti šerpetojančią odą, manant, kad taip sumažės išbėrimas, tačiau tai tik gali dar labiau dirginti pažeistą vietą. Dažniausiai siekiama gydyti dėl matomo odos pakitimo arba nemalonių pojūčių.

Pirma pagalba dažniausiai – vietinės priemonės. Antiseborėjiniai šampūnai, kurių sudėtyje yra seleno, salicilo rūgšties, dervos, cinko ar ketokonazolo, gali būti naudojami net ir kaip prausikliai veidui. Jei šios priemonės nepadeda, greta taikomi stipresni gydomieji losjonai ar kremai, kuriuos paskiria gydytojas. Kai kuriais atvejais skiriami stipresni priešgrybeliniai ar steroidiniai tepalai.

Naujesnės gydymo galimybės apima fosfodiesterazės-4 (PDE4) inhibitorių vartojimą: tokie vaistai gali būti skiriami vaikams nuo 9 metų ir suaugusiesiems, jei įprastos priemonės neefektyvios.

Dažniausiai užtenka šeimos gydytojo pagalbos, tačiau jei dermatitas kartojasi ar tampa itin sunkus, verta pasikonsultuoti su dermatologu.

Ligos eiga

Seborėjinis dermatitas dažnai tampa lėtine odos problema – jos išgydyti visiškai nepavyksta, tačiau su tinkama priežiūra ir gydymu pavyksta sumažinti simptomus. Negydant ar netinkamai prižiūrint odą, dermatitas gali paūmėti arba, atvirkščiai, kartais susilpnėja savaime.