Sifilio diagnostika

Sifilis – tai lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Jos diagnozei dažniausiai naudojami kraujo tyrimai, nustatantys antikūnus, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į infekciją. Šie antikūnai gali likti kraujyje daugelį metų, todėl specialistas, įvertinęs tyrimo rodiklius, kartais gali pasakyti, ar užsikrėtimas yra nesenas, ar įvyko seniau.

Savigarba ir namuose atliekami tyrimai

Nemaža dalis žmonių, norėdami pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų, jaučia nemalonumą ar baimę kreiptis į gydytoją. Dėl to neatliekami tyrimai gali užtęsti ligos diagnozę ir gydymą. Norint patogiai ir konfidencialiai pasitikrinti, galima pasirinkti keletą namuose atliekamų sifilio testų:

• Greitieji testai – tai nedidelės kraujo lašo tyrimo priemonės, veikiančios panašiai kaip nėštumo testai. Jie atsakymą pateikia per 15–20 minučių, tačiau jų kaina gali būti didesnė, o netikslumai atsirasti dėl neteisingo atlikimo.
• Pašto testai – imamas kraujo lašas iš piršto, užlašinamas ant specialios kortelės ir siunčiamas į laboratoriją, o atsakymas dažniausiai pateikiamas per kelias dienas.

Renkantis namuose atliekamus testus, verta įsitikinti, kad jie atitinka kokybės reikalavimus ir yra patvirtinti nepriklausomų laboratorijų.

Fizinės apžiūros reikšmė

Kai kurie simptomai ir paciento ligos istorija gali paskatinti gydytoją atlikti fizinę apžiūrą, ypač jei įtariama sifilio infekcija. Svarbiausi sifilio požymiai:

• Skausmo nesukeliantys, atviri pūsleliniai (kancros) ant lytinių organų, burnos ar lūpų
• Bėrimas, dažnai pastebimas ant delnų ar pėdų
• Nedideli, gripo simptomus primenantys negalavimai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų skausmai, nuovargis

Nors šie požymiai leidžia įtarti sifilį, tik kraujo tyrimai leidžia užtikrintai nustatyti ligą.

Kraujo tyrimai ir kiti tyrimo būdai

Pagrindinis sifilio nustatymo būdas – kraujo tyrimas. Gydytojo atliekamas testas yra laikomas patikimiausiu. Paprastai yra taikomi dviejų tipų tyrimai:

Netreponeminiai tyrimai

Pirmasis žingsnis – netreponeminių tyrimų, tokių kaip VDRL arba RPR, atlikimas. Šie tyrimai aptinka antikūnus, kurie atsiranda organizmui reaguojant į sifilio sukeltą žalą. Jie vertinami dėl mažos kainos ir paprasto atlikimo, tačiau kartais gali parodyti klaidingai teigiamą rezultatą. Todėl teigiamas rezultatas patvirtinamas papildomu, tikslesniu tyrimu.

Treponeminiai tyrimai

Gavus teigiamą netreponeminio tyrimo rezultatą, naudojami treponeminiai metodai – CIA, EIA, FTA-ABS ar TP-PA. Jie ieško specifinių antikūnų prieš T. pallidum bakteriją. Tyrimas parodo, ar organizme yra šiai bakterijai būdingų antikūnų, ar jų nėra.

Po užsikrėtimo reikia palaukti, kol susiformuos aptinkami antikūnai. Dažniausiai šis laikotarpis trunka apie 21 dieną. Atliekant tyrimą anksčiau, galima gauti klaidingai neigiamą rezultatą.

Retesnė, tiesiogiai infekciją nustatanti metodika – tamsiojo lauko mikroskopija. Šiuo būdu iš pūslės ar kūno skysčio imamas mėginys ir tyrėjas mikroskopu ieško spiralės formos bakterijų. Nors šis testas retai atliekamas dėl sudėtingo atlikimo, kartais jis itin naudingas – ypač vėlyvose stadijose ar tiriant naujagimius, kuriems įtariamas įgimtas sifilis.

Simptomai ir eiga

Pirmųjų požymių laikas

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų praeina vidutiniškai apie tris savaites (21 diena). Tačiau kartais ligos požymiai gali pasirodyti jau po 10 dienų arba tik po kelių mėnesių (iki 90 dienų).

Pagrindinis ženklas

Dažniausiai pirmas sifilio požymis – neskausminga, kieta opos tipo žaizdelė (kancras) lytinių organų, išangės, burnos ar gerklės srityje. Ji dažniausiai pastebima likus trims savaitėms po užsikrėtimo, tačiau vystantis tiesiojoje žarnoje ar makštyje, opos gali ir nepamatyti.

Nuo opos iki bėrimų

Pirmajam sifilio etapui būdinga apvali, tvirta, raudonais kraštais opa, kuri dažnai drėksta, bet nesukelia skausmo. Antruoju ligos laikotarpiu gali išberti delnus ir pėdas, o burnos gleivinėje kartais atsiranda baltų ar šlapiuojančių židinių.

Diferencinė diagnostika

Sifilis dėl įvairių savo požymių dažnai vadinamas „Didžiuoju imituotoju“. Ligos simptomai gali būti labai įvairūs ir priminti daugybę kitų būklių, todėl gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, kad būtų atmesti kiti galimi susirgimai.

Kada verta išsitirti?

Tam tikros rizikos grupės dažniausiai susiduria su didesne sifilio tikimybe, todėl specialistai rekomenduoja profilaktiškai tirtis esant rizikos veiksniams – net jei simptomai nejaučiami. Pajutus įtarimą dėl galimo kontakto ar stebint nepaaiškinamus organizmo pakitimus, svarbu laiku atlikti tyrimus.

Santrauka

Sifilis – bakterijų sukeliama lytiškai plintanti liga, kurios nustatymui taikomi įvairūs laboratoriniai ir namuose atliekami testai. Patikimiausia – derinti netreponeminius ir treponeminius antikūnų tyrimus iš to paties kraujo mėginio. Speciali tamsiojo lauko mikroskopija retai naudojama, tačiau ji praverčia sudėtingesnėse diagnostinėse situacijose ar naujagimių tyrimuose. Svarbiausia – nedelsti ir pasitikrinti kuo anksčiau, jei yra rizikos ar įtarimų.