Skiepai ir vakcinos: nauda, rizikos, veiksmingumas

Skiepai – tai efektyvus ir saugus būdas apsisaugoti nuo daug pavojingų ligų. Jie sukuria apsaugą, į organizmą įvedant susilpnintus ar sunaikintus virusus, bakterijas arba jų baltymus, kurie imituoja tikrąją infekciją. Taip organizmo gynybinė sistema išmoksta “atpažinti” ligą ir kovoja su ja, jei vėliau susiduriama su tikruoju sukėlėju.

Kaip veikia skiepai

Gavus skiepą, imunitetas “treniruojasi” – susidaro specifiniai antikūnai ir aktyvuojamos kitos gynybinės reakcijos. Vėliau, jei susiduriate su ta pačia infekcija, organizmas jau yra pasiruošęs apsisaugoti. Dėl šios priežasties liga dažnai visai nepasireiškia arba būna daug lengvesnė nei neskiepytam žmogui.

Kodėl verta skiepytis?

Skiepai yra vienas veiksmingiausių visuomenės sveikatos metodų, apsaugančių tiek patį žmogų, tiek aplinkinius. Užkirsti kelią ligai visada kur kas paprasčiau ir pigiau, nei bandyti ją gydyti.

Būtent dėl sėkmingų skiepijimo programų kai kurios ligos, pavyzdžiui, poliomielitas ar raupai, praktiškai išnyko. Kitos infekcijos, tokios kaip tymai, kokliušas ar parotitas, šiandien tapo ypatingai retos ir kontroliuojamos.

Skiepijimo tvarka ir atnaujinimai

Yra vakcinų, kurias pakanka gauti vieną kartą, tačiau kai kurias reikia kartoti reguliariai (vadinami “stiprinamieji” skiepai), kad apsauga išliktų efektyvi ir ilgalaikė.

Nuo kokių ligų skiepijami vaikai?

Vaikų sveikata – ypatingas rūpestis, todėl mažyliams rekomenduojama gauti visus pagrindinius skiepus laikantis nacionalinio kalendoriaus. Tai ne tik apsaugo juos pačius, bet taip pat ir padeda užkirsti kelią ligų protrūkiams darželiuose ar mokyklose.

Įprastai mažiems vaikams rekomenduojamos vakcinos saugo nuo šių ligų:

• Hepatitas B
• Rotavirusinė infekcija
• Difterija, stabligė, kokliušas
• Haemophilus influenzae B tipo bakterija
• Pneumokokinė infekcija
• Poliomielitas
• Gripas
• Tymai, kiaulytė, raudonukė
• Vėjaraupiai
• Hepatitas A
• Meningokokinė infekcija (kai kurioms rizikos grupėms)
• COVID-19

Dauguma šių ligų anksčiau buvo itin dažnos ir galėjo baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi. Šiuo metu, dėl vakcinacijos, jų paplitimas sumažėjo iki minimumo.

Net jei vaikas praleido vieną ar kitą skiepą, dažniausiai galima atsilikimą ištaisyti, susitarus su gydytoju dėl papildomų vizitų. Svarbiausia – nuolat atnaujinti skiepų įrašus ir laikytis rekomendacijų.

Ar skiepai yra veiksmingi?

Šiuolaikiniai skiepai pasižymi labai aukštu efektyvumu – dauguma jų suteikia 90–100 % apsaugą nuo ligos. Nors retkarčiais pasitaiko, kad organizmas nesureaguoja pilnai ir neįgyja maksimalaus imuniteto, didžioji dalis paskiepytų žmonių tampa atsparūs.

Net tuo atveju, jei imunitetas nesusidaro visiškai, liga paprastai būna silpnesnė ir nesukelia sunkių pasekmių. Taip užtikrinama, kad net nesudarant “uždaros grandinės” visi vaikai ir suaugusieji bendruomenėse apsaugomi nuo protrūkių.

Dažniausi mitai apie skiepus

Nors skiepai išgelbėjo milijonus gyvybių, aplink juos vis dar sklando nemažai mitų. Aptarkime kelis dažniausiai pasitaikančius:

Ligos tapo retos – nebereikia skiepytis?

Nemažai tėvų gali klaidingai manyti, kad šiuolaikiniais laikais nereikia skiepyti nuo ligų, apie kurias jie net nėra girdėję, pavyzdžiui, tymų ar difterijos. Tačiau tik dėl ilgalaikio vakcinavimo šios infekcijos ir tapo tokios retos. Sumažėjus skiepų apimtims, ligos vėl gali sugrįžti ir išplisti bendruomenėse.

Ar vakcinose esantis konservantas žalingas?

Viena iš abejonių keliančių temų – gyvsidabrio junginys tiamersalis, anksčiau naudotas kaip konservantas kai kuriose vakcinose. Remiantis duomenimis, šis kiekis nesukelia žalingo poveikio organizmui, išskyrus nedideles ir trumpalaikes reakcijas, pavyzdžiui, paraudimą ar patinimą.

Per daugiau nei du dešimtmečius naujagimiams ir mažiems vaikams skirtos vakcinos jau iš esmės nebeturi tiamersalio, išskyrus kai kuriuos gripo skiepus (galima rinktis be konservantų).

Skiepai sukelia autizmą?

Paplitęs mitas, kad skiepai gali būti susiję su autizmo pasireiškimu. Ši prielaida atsirado todėl, kad pirmieji autizmo simptomai dažnai išryškėja tuo metu, kai vaikai skiepijami nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Tačiau tyrimai rodo, kad MMR ir kitos vaikų vakcinos (tarp jų – ir vėjaraupių, poliomielito) niekada neturėjo tiamersalio ir nesusijusios su autizmu.

Mokslininkų atlikti didelės apimties tyrimai aiškiai paneigė ryšį tarp skiepų nuo šių ligų ir autizmo. Šiuolaikiniai medikų bendruomenės atstovai sutaria, kad vaikui žymiai grėsmingesnės natūralios infekcijos – pavyzdžiui, tymai ar kiaulytė gali baigtis rimtomis komplikacijomis, net mirtimi.

Skiepai ir biologiniai pavojai

Neretai kyla klausimų, ar reikia skiepytis nuo itin pavojingų infekcijų (pavyzdžiui, raupų ar juodligės), kurios teoriškai galėtų būti panaudotos kaip biologinis ginklas. Šiuo metu infekcijų kontrolę vertinančios institucijos skiepų nuo tokių ligų nerodo kaip būtinybės visai populiacijai – juos gauna tik padidintos rizikos asmenys (pvz., laboratorijų darbuotojai ar kariškiai).