Skoliozė: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Skoliozė – tai stuburo iškrypimas, kuris gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms ir turi skirtingų formų. Nors dažniausiai liga nustatoma vaikams ir paaugliams, tam tikros skoliozės rūšys gali išsivystyti ir vaikui dar gimdoje ar net vyresniame amžiuje. Skoliozė dažniausiai pastebima, kai stuburas ima krypti į šoną, tačiau būna ir sudėtingesnių atvejų, kai stuburas pasisuka aplink savo ašį.

Pagrindinės skoliozės rūšys

• Idiopatinė skoliozė. Šis tipas nustatomas dažniausiai, tačiau jo priežasties tiksliai nustatyti dažniausiai nepavyksta. Iki 80 % visų skoliozės diagnozių yra idiopatinės. Apibūdinama ji tada, kai atmetamos visos kitos galimos ligos atsiradimo priežastys.
• Įgimta skoliozė. Jai būdingas stuburo iškrypimas dėl netaisyklingo stuburo slankstelių formavimosi dar prieš gimstant. Dažnai užtenka, kad viena stuburo dalis augtų lėčiau arba slanksteliai nesusiformuotų pilnai, ir jau vystosi iškrypimas. Ši būklė pastebima iškart po gimimo arba vaikui augant.
• Neuromuskulinė skoliozė. Ji pasireiškia dėl tokių sutrikimų kaip cerebrinis paralyžius, spina bifida ar stuburo pažeidimai, kurių metu raumenys palaiko stuburą nepakankamai stipriai. Tai lemia stuburo iškrypimą.
• Degeneracinė skoliozė. Dažniausiai vystosi vyresnio amžiaus žmonėms, kai su amžiumi diskai ir stuburo sąnariai silpnėja ar dėvisi. Šis tipas dažniausiai būna lengvesnis, lėčiau progresuoja ir rečiau sukelia rimtesnių komplikacijų.
• Rotoskoliozė. Šios formos metu stuburas ne tik iškrypsta į šoną, tačiau dar ir pasisuka aplink savo ašį. Tokia skoliozė laikoma sunkiausia ir dažnai sukelia didelį skausmą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Vienos rūšies skoliozės atsiradimo priežastys akivaizdžios, pavyzdžiui, dėl stuburo vystymosi defektų ar raumenų ligų. Tačiau daugeliu atvejų iškrypimo kilmė lieka nežinoma – ypač idiopatinės skoliozės atveju.

Medikai išskiria du pagrindinius skoliozės tipus pagal stuburo būklę:

• Nestruktūrinė skoliozė. Tokiu atveju pats stuburas išlieka lankstus, tačiau atrodo pakrypęs. Tai gali nutikti dėl skirtingo kojų ilgio, raumenų spazmų ar uždegimo, pavyzdžiui, apendicito. Pašalinus priežastį, stuburo iškrypimas dažniausiai išnyksta.
• Struktūrinė skoliozė. Šiuo atveju stuburo iškrypimas būna nuolatinis ir negrįžtamas be gydymo. Priežastimi gali tapti cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija, įgimtos stuburo ydos, infekcijos, navikai ar genetiniai sutrikimai.

Genetinė polinkio įtaka

Apie trečdalis žmonių, kuriems nustatyta skoliozė, turi ir kitų šeimos narių su šiuo stuburo iškrypimu. Nors konkretaus geno, lemiančio idiopatinę skoliozę, nenustatyta, manoma, kad genetiniai veiksniai, hormonų lygis ar net aplinkos poveikis gali turėti įtakos ligos atsiradimui ar sunkumui. Pastebėta, kad mergaitėms dažniau pasitaiko stipresnės stuburo deformacijos, todėl gali būti svarbus moteriško hormono estrogeno vaidmuo.

Gydymo galimybės

Lengvai skoliozei gydyti dažnai pakanka nuolat stebėti stuburo iškrypimo progresą atliekant periodinius rentgenogramas, nes kai kuriems vaikams augant stuburo padėtis savaime išsitiesina.

Korsetas

Kai vaikams ar paaugliams diagnozuojama skoliozė ir stuburas dar auga, gydytojas gali paskirti nešioti specialų korseto tipo įtvarą. Šie įtvarai gaminami iš plastiko, apima liemenį nuo pažastų iki dubens ir dažniausiai nešiojami 16–23 valandas per parą, nuimant tik prausiantis. Jei korsetas nešiojamas pagal specialistų rekomendacijas, daugiau kaip 80 % atvejų iškrypimas nesmarkėja.

Chirurginis gydymas

• Stuburo sujungimas (spinalinė fuzija). Operacijos metu tarp stuburo slankstelių įdedami kaulo fragmentai arba panaši medžiaga. Speciali įranga laiko slankstelius vietoje, kol jie suauga. Ši procedūra gali ne tik ištiesinti stuburą, bet ir užkirsti kelią tolimesniam iškrypimo progresavimui. Fiksavimo įranga stubure lieka visam laikui.
• Ištempiamosios lazdelės. Sunki brom skoliozė vaikams dažnai koreguojama tvirtinant reguliuojamas lazdeles prie stuburo ar šonkaulių. Augdami vaikai kas 3–6 mėnesius gauna naują lazdelių ilgį, kol baigia augti, o tada lazdos gali būti išimtos ir atliekamas sujungimas.
• Stuburo tvirtinimas virvele. Tai moderni procedūra, skirta vaikams. Ant iškrypusios stuburo pusės tvirtinami sraigtai, per kuriuos pravedama stipri virvelė. Augant stuburui virvelė riboja iškrypusios pusės augimą, o kita pusė gali pasivyti ir stuburas ilgainiui ištiesėja. Sraigtai ir virvelė lieka kūne visam gyvenimui.

Ar galima išvengti skoliozės?

Šiuo metu nėra priemonių, galinčių apsaugoti nuo skoliozės vystymosi. Dažnai manoma, kad sunki mokyklinė kuprinė ar netaisyklinga laikysena gali tapti priežastimi, bet iš tiesų tai tik sukelia nugaros skausmus, o stuburo iškrypimo nesukelia. Taip pat sportas skoliozei įtakos neturi, bet jei asmuo serga šia liga, patariama vengti veiklų, stipriai apkraunančių stuburą (pvz., futbolas, gimnastika, jodinėjimas), arba sportų, kuriuose daugiau apkraunama viena kūno pusė.

Net ir prasta laikysena nėra tiesioginė skoliozės priežastis, tačiau jei vaikas sunkiai išlaiko tiesią nugarą, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų stuburo problemų.

Gydytojas gali rekomenduoti specialius nugaros ir pilvo raumenų stiprinimo pratimus arba kineziterapiją. Kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad skoliozės pratimai galėtų sumažinti stuburo iškrypimą, tačiau jie dažnai pagerina laikyseną ir sumažina nugaros skausmus.

Galimos komplikacijos

Nesigydant skoliozės, gali išsivystyti papildomos problemos:

• Nuolatiniai nugaros skausmai;
• Kvėpavimo sutrikimai, kai stipriai iškrypęs stuburas spaudžia plaučius;
• Savivertės sumažėjimas, jei iškrypimas tampa akivaizdus aplinkiniams.

Kada stuburas būna iškrypęs dėl kitų priežasčių?

Be skoliozės, egzistuoja ir kitos stuburo iškrypimo rūšys:

• Lordozė. Tai apatinės nugaros dalies įlinkimas į vidų – dažnai vadinamas „guoliuku“.
• Kifozė. Viršutinės nugaros dalies iškrypimas, kai stuburas atrodo apvalesnis nei įprasta.

Šių būklių gydymas taip pat priklauso nuo sunkumo – dažnai pradedama kineziterapija, kartais skiriamas įtvaras ar net taikoma operacija.

Gyvenimas su skolioze

• Dauguma žmonių, sergančių skolioze, gali užsiimti įvairia fizine veikla. Rekomenduojami tokie užsiėmimai kaip plaukimas, pilates ar vaikščiojimas, nes jie neapkrauna stuburo ir stiprina nugaros raumenis. Po operacijos reikėtų vengti kontaktinio sporto rūšių.
• Siekiant apsaugoti stuburą, svarbu palaikyti tinkamą kūno svorį – tiek antsvoris, tiek per mažas svoris stuburui kenkia.
• Stenkitės taisyklingai sėdėti ar stovėti – tai padeda sumažinti nugaros raumenų įtampą.
• Pirmenybę teikite batams su gera atrama.
• Reguliari gydytojo stebėsena leidžia laiku pastebėti, ar stuburo būklė blogėja.
• Po stuburo sujungimo operacijos judesių laisvė šiek tiek sumažėja, todėl kai kurias sporto šakas (pvz., jogą) gali būti sudėtinga atlikti. Bet neoperavus stipriai iškrypusio stuburo, ankstyvos artrozės rizika taip pat padidėja.

Ar galima visiškai išgydyti skoliozę?

Skoliozė dažniausiai neišnyksta visiškai, tačiau chirurginis gydymas gali išlyginti stuburą arba sustabdyti tolimesnį iškrypimą. Įtvarai sustabdo deformacijos stiprėjimą, bet nepašalina jau buvusio iškrypimo.

Pagrindiniai pratimai esant skoliozei

• Dubenėlio tiltelis. Atsigulkite ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, pėdos remiasi į grindis. Įtempkite pilvo raumenis ir spauskite nugarą prie grindų. Laikykite 5 sekundes, tada atsipalaiduokite. Kartokite 10 kartų, atlikite du kartus.
• Katės ir karvės tempimas. Atsiklaupkite keturiomis, įtraukite pilvą. Įkvėpdami suapvalinkite nugarą (kaip pikta katė), iškvėpdami – išrieskite dubenį ir pakelkite galvą (karvės padėtis). Atlikite po 10 pakartojimų dviem serijomis.
• Paukštis-šuo. Atsiklaupkite rankomis ir keliais. Pakelkite dešinę ranką į priekį ir kartu kelkite kairę koją, išlaikykite 15 sekundžių. Nusileiskite ir pakartokite su kita puse. Kartokite po 5 kartus.
• Plankas. Atsigulkite ant pilvo, alkūnės po pečiais. Įtempkite pilvą, pakelkite klubus ir kelius nuo grindų, kūnas tiesus. Laikykite 30 sekundžių (pradžioje – 15 sekundžių, jei sunku), tarp pakartojimų ilsėkitės. Kartokite 5 kartus.

Pagrindinės žinutės

Daugeliu atvejų skoliozė būna nežinomos kilmės, tačiau dažniau pasitaiko, jei ši liga jau nustatyta šeimos nariams. Priklausomai nuo stuburo iškrypimo sunkumo, gydymas apima mankštą, įtvarų nešiojimą, o sudėtingesniais atvejais – chirurgiją.

Ar skoliozė blogėja bėgant metams?

Nesigydant stuburo iškrypimas progresuoja, ypač jei liga prasideda jaunesniame amžiuje arba skoliozė pirmą kartą nustatoma pagyvenusiems žmonėms.