Kas yra skrandžio virusas?

Žarnyno gripo ar kitaip – virusinio gastroenterito – simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo diskomfortas. Šio susirgimo metu suaktyvėja uždegiminė reakcija skrandyje ir žarnyne, o užsikrėsti galima nuo sergančiųjų arba vartojant užkrėstą maistą ar vandenį.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Virusinis gastroenteritas dažniausiai plinta užsikrėtus virusu, todėl rizika kyla visiems, kurie dažnai kontaktuoja su sergančiaisiais ar dirba tokią veiklą, kur paplitusi infekcija. Užsikrėsti galima:

• Bendraujant su sergančiu žmogumi
• Dirbant vaikų darželiuose, ligoninėse, globos namuose
• Gyvenant uždarose ar perpildytose patalpose (pavyzdžiui, bendrabučiuose ar vasaros stovyklose)
• Valgant žalias ar mažai apdorotas jūros gėrybes (pvz., austrės)
• Silpnai veikiant imuninei sistemai

Virusinis gastroenteritas nėra retas – tikėtina, kad dauguma suaugusiųjų bent kartą jau yra jį patyrę. Įprastai simptomai praeina per kelias dienas, tačiau laikotarpis gali kisti priklausomai nuo viruso tipo.

Kaip atpažinti žarnyno gripą?

Būdingi požymiai dažniausiai išryškėja staiga. Dažniausiai pasitaiko šie simptomai:

• Pykinimas
• Vėmimas
• Apetito stoka
• Pilvo spazmai bei skausmas
• Dažnas, vandeningas viduriavimas
• Karščiavimas
• Silpnumas, sumažėjęs darbingumas

Žarnyno gripo metu organizmas netenka daug skysčių per vėmimą ir viduriavimą, todėl viena pagrindinių komplikacijų – dehidratacija. Jai būdingi tokie požymiai:

• Labai stiprus nuovargis
• Burnos džiūvimas, didelis troškulys
• Svaigulys
• Galvos skausmas
• Įdubusios akys
• Retesnis ar tamsus šlapinimasis
• Greitesnis pulsas ir kvėpavimas
• Kraujospūdžio kritimas

Dehidratacijos rizika ypač padidėja vaikams, kūdikiams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imunitetas silpnesnis. Tokiais atvejais, jei žmogus negali atstatyti skysčių, būtina greitai kreiptis į gydytoją.

Žarnyno gripas ar apsinuodijimas?

Nors virusinis gastroenteritas gali būti supainiotas su maisto sukeltu apsinuodijimu, jis dažniausiai sukeltas virusų, o ne bakterijų ar parazitų. Kai kurie virusai gali patekti į organizmą per užkrėstą maistą, tačiau jie taip pat plinta tarp žmonių. Maisto apsinuodijimą sukelia ne tik virusai, bet ir bakterijos ar parazitai, dažniausiai dėl užteršto maisto.

Ar žarnyno gripas plinta?

Taip, virusinis gastroenteritas yra užkrečiamas. Jis perduodamas per artimą kontaktą su sergančiuoju, kontaktuojant su jo išmatomis ar vėmalais, taip pat per nešvarius įrankius ar maistą.

Pagrindiniai virusai, sukeliantys šią ligą, yra:

• Norovirusas
• Rotavirusas
• Astrovirusas
• Adenovirusas

Sergančiajam svarbu ilsėtis namuose ir venkti kontakto su kitais tol, kol simptomai visiškai praeis. Net ir pasijutus geriau, dar kelias dienas galima likti užkrečiamam. Rankų higiena, ypač po tualeto ir prieš valgį, yra viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.

Nereikėtų ruošti maisto kitiems mažiausiai dvi paras po simptomų išnykimo.

Kiek laiko trunka žarnyno gripas?

Simptomai dažniausiai trunka nuo vienos iki kelių dienų – pavyzdžiui, noroviruso sukeltai infekcijai pakanka vienos ar dviejų dienų. Kitų virusų sukeltos infekcijos gali užsitęsti iki dviejų savaičių. Dažniausiai sveikimas užtrunka trumpai, bet priklauso nuo individualių organizmo savybių bei viruso rūšies.

Gydymas ir savipagalba

Dauguma žarnyno gripo atvejų gali būti gydomi namuose. Svarbiausia – palaikyti skysčių ir elektrolitų balansą, ilsėtis, laipsniškai vėl pradėti valgyti.

Kai jaučiatės prastai, gerti po truputį – sultinį ar elektrolitų tirpalus. Jei sunku gerti, galima lėtai čiulpti ledo gabalėlius. Saldūs gėrimai ar sultys gali pagreitinti skysčių netekimą, todėl jų reikėtų vengti ar vartoti saikingai.

Kai pavyksta išgerti šiek tiek skysčių, galima pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą – tai gali būti bananai, ryžiai, obuolių tyrelių, skrudinta duona (vadinamoji BRAT dieta). Taip pat tinka sausainiai be priedų, balta duona, virti makaronai, virtos bulvės, virtos vištienos krūtinėlė.

Iš pradžių reikėtų vengti aštraus, riebaus, pieno produktų, kofeino – šie produktai gali dar labiau pabloginti simptomus ir apsunkinti skrandžio veiklą.

Kada būklė gali būti pavojinga?

Kai kurių grupių žmonės – kūdikiai, vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ar tie, kurių sveikata jau susilpnėjusi – dažniau susiduria su komplikacijomis. Maži vaikai greitai praranda skysčius, jiems dehidratacija pasireiškia greitai ir kartais netipiniais požymiais. Svarbu stebėti:

• Sunkiai krentanti temperatūra kūdikiams arba stiprus karščiavimas vaikui
• Viduriavimas ilgiau nei parą
• Kraujo pėdsakai išmatose
• Labai stiprus pilvo skausmas
• Mažėjantis šlapinimasis, sausos akys (mažai ašarų), vangumas, nenoras bendrauti

Vyresnio amžiaus žmonės ypač jautrūs dehidratacijos komplikacijoms. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į pasireiškiančią sumaištį ar pakitusią sąmonės būklę.

Kada būtina medikų pagalba?

Didžioji dalis atvejų nesudėtinga ir gydoma namuose, bet yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Sunki dehidratacija, pasireiškianti dažnu pulsu, labai dažnu kvėpavimu, žemu kraujo spaudimu ar sąmonės aptemimu, – signalas, kad reikia skubios pagalbos. Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei žmogus negali vartoti skysčių, stipriai vemia arba simptomai – aukšta temperatūra, kraujingas viduriavimas, skausmas – ilgai nepraeina.

Santrauka

Žarnyno gripas – nemaloni, bet dažniausiai trumpalaikė virusinė žarnyno infekcija, kurią lydi pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir stebėti būklę. Daugeliu atvejų liga praeina savaime, tačiau esant sunkesniems simptomams ar rizikos veiksniams būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.