Skydliaukės akių ligos eiga ir prognozė

Autoimunines ligas, tokias kaip skydliaukės akių liga, išgirsti nėra lengva. Ši būsena dažnai pasirodo žmonėms, kurių skydliaukė dirba per greitai, tačiau gali paveikti ir turinčiuosius sumažėjusį skydliaukės aktyvumą ar net neturinčius ankstesnių skydliaukės sutrikimų. Pagrindinis šios ligos bruožas – išryškėję, išsikišę akys, kurių pokytis matomas plika akimi.

Priežastys

Skydliaukės akių ligą daugeliu atvejų sukelia autoimuninis procesas, žinomas kaip Graveso liga – būklė, kai imuninė sistema klaidingai puola skydliaukę. Dalis šių antikūnų nusitaiko ir į audinius aplink akis, sukeldami uždegimą ir patinimą.

Uždegimas gali apimti ne tik akis ir aplinkinius raumenis, bet ir riebalinį audinį, todėl akys gali atrodyti tarsi išstumtos į priekį. Didžiausią riziką sirgti turi rūkantys žmonės bei moterys – jos serga šia liga kelis kartus dažniau nei vyrai.

Ligos eiga

Skydliaukės akių liga dažniausiai vystosi dviem etapais. Pradiniu, aktyviuoju laikotarpiu uždegimas ir patinimas sparčiai progresuoja. Šis etapas dažniausiai trunka nuo pusės metų iki dvejų metų, o simptomai gali svyruoti ir keistis. Pagrindinis tikslas šiuo metu – mažinti uždegimą ir palengvinti akių dirglumą.

Vėliau liga pereina į stabilesnę fazę, kada uždegimas aprimsta. Tuomet, jei lieka nemalonūs pakitimai ar išvaizdos pokyčiai, pradedamas svarstyti chirurginis gydymas.

Simptomai

• Sausos akys
• Dvigubas matymas
• Išgaubtos, išsikišusios akys
• Akių vokų traukimas atgal (“atsimerkimas”)
• Regėjimo silpnėjimas

Šie negalavimai aktyvioje ligos fazėje gali būti įvairūs ir svyruojantys. Akyse gali kauptis daugiau skysčio, o raumenys uždegimo metu gali net sustandėti ir randėti, todėl akys išryškėja ar net matyti dvigubai.

Diagnozavimas

Diagnozė dažniausiai remiasi simptomų įvertinimu ir kraujo tyrimais, kurie atskleidžia imuninės sistemos pokyčius ir skydliaukės veiklos lygį. Kartais prireikia ir akių ar galvos vaizdinių tyrimų, norint išsiaiškinti uždegimo mastą, raumenų ar riebalinių audinių pokyčius.

Gydymas

Gydymo metodų pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos ir pasireiškiančių simptomų. Aktyviojoje fazėje svarbiausia kontroliuoti uždegimą, mažinti patinimą bei akių sausumą. Tam pasitelkiami drėkinamieji akių lašai, geliai ar tepalai – dieną dažniau naudojamos lašų formos, o naktį – storesni geliai ar tepalai, kurie saugo akis nuo išsausėjimo.

• Prizminiai akiniai padeda mažinti dvigubą matymą.
• Akių vokų uždegimo sukeltiems pokyčiams esant ryškiems gali būti skiriami kortikosteroidai.
• Yra vaistų, kurie slopina uždegimą ir patinimą įsitraukusins raumenims bei aplinkiniams audiniams.
• Stabilizavus ligą, jei akys išsikišusios arba matomas aiškus vokų atsivėrė, svarstoma apie operacijas, skirtas koreguoti išvaizdos ar regėjimo pokyčius.

Vienas iš šiuo metu naudojamų vaistų aktyvioje ligos fazėje yra vaistas, blokuojantis tam tikrus augimo faktorius, kurie skatina uždegimą bei audinių patinimą. Retkarčiais, jei liga sukelia itin stiprų akių išgaubimą, gali būti atliekama orbitinė dekompresijos operacija – tuomet pašalinama dalis kaulo, taip sumažinant spaudimą akims ir jų audiniams.

Akių vokų randėjimas ir raumenų trumpėjimas dažnai lemia nuolatinį “išsprogusių” akių pojūtį bei jautrumą šviesai, sausumą, nuovargį. Kai šie pokyčiai jau tampa pastovūs, taikoma operacija, padedanti sugrąžinti kuo natūralesnę akių vokų padėtį.

Regėjimo pokyčiai

Tik nedaugeliui pacientų liga progresuoja iki rimtų regėjimo sutrikimų. Jei pasireiškia regėjimo aštrumo sumažėjimas ar atsiranda sunkumų matyti spalvas ar šviesos intensyvumą, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Priežastis gali būti per didelis akių sausumas – tuomet efektyvūs drėkinantys preparatai.

Kartais komplikacijas sukelia užspaustas regos nervas – tokiais atvejais gali būti taikomi uždegimą slopinantys lašai, steroidai, retais atvejais radioterapija ar operacija, siekiant apsaugoti regėjimą.

Gyvenimas su šia liga

Kaip liga paveiks kasdienybę, priklauso nuo individualios situacijos. Didžioji dalis sergančiųjų patiria tik lengvus simptomus, kurie bėgant laikui sumažėja net ir be rimto gydymo. Kai kuriems žmonėms išliekantis dvigubas matymas ar išryškėję akių vokai reikalauja operacinio gydymo ar kitų papildomų priemonių.

Šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia sumažinti ne tik sveikatos sutrikimus, bet ir pagerinti estetinę išvaizdą – tiek vaistais, tiek operacijų pagalba galima sugrąžinti natūralesnę akių būklę. Sunkiausia ligos forma nustatoma tik apie dešimtadaliui ar penktadaliui pacientų – dauguma regėjimo netenka retai. Operacijos ar kitos intervencijos, siekiant išsaugoti regėjimą, dažniausiai prireikia tik labai mažai daliai žmonių.