Skydliaukės ligų priežastys ir rizikos veiksniai

Skydliaukės ligos susijusios su šios liaukos hormonų pusiausvyros sutrikimais. Kai organizmas pradeda gaminti per daug hormonų, vystosi hipertirozė, o kai jų gamyba sumažėja – prasideda hipotirozė. Tai dvi dažniausios problemos, kurios gali turėti įtakos žmogaus savijautai, energijai ir įvairioms kūno funkcijoms.

Kaip veikia skydliaukė

Skydliaukė – tai mažytė, drugelį primenanti liauka kaklo priekyje. Ji atsakinga už svarbių hormonų – trijodtironino (T3) ir tiroksino (T4) – gamybą. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, dalyvauja smegenų vystymesi, raumenų kontrolėje bei virškinime ir net padeda palaikyti gerą nuotaiką.

Kodėl išsivysto hipertirozė

Hipertirozė pasireiškia tada, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Tokią būklę dažniausiai sukelia uždegimas arba vadinamosios „toksiškos“ liaukos mazgeliai, kurie papildomai išskiria hormonus. Retais atvejais sutrikimą gali lemti hipofizės veiklos pakitimai ar piktybiniai skydliaukės navikai. Viena dažniausių priežasčių taip pat yra autoimuninė liga, kai organizmo imunitetas, pavyzdžiui, sergant Greivso liga, pradeda pulti savąsias ląsteles ir skatina hormonų perteklių.

Kodėl vystosi hipotirozė

Hipotirozė pasireiškia, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų ir pajuntame energijos stoką. Dažniausiai tokiai būklei ima vystytis dėl autoimuninių ligų, pavyzdžiui, sergant Hašimoto tiroiditu, kai organizmas pradeda naikinti savo skydliaukės audinius.

Kai kuriems žmonėms hipotirozę sukelia gydymas radioaktyviu jodu arba radioterapija – šie metodai skiriami gydant kitas ligas, tačiau gali paveikti skydliaukės funkciją. Problemos gali kilti ir po nėštumo arba dėl įgimtų liaukos vystymosi sutrikimų.

Autoimuniniai procesai ir skydliaukės veikla

Kai imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti skydliaukę, išsivysto autoimuniniai susirgimai. Dažniausiai pasitaiko du tipai: Hašimoto tiroiditas, kuris sumažina hormonų gamybą, ir Greivso liga, dėl kurios hormonų išsiskiria per daug. Abi šios būklės dažniau pasireiškia moterims.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti

Yra keletas aplinkybių, kurios padidina tikimybę sulaukti skydliaukės problemų. Prie jų priskiriami:

• Amžius – ypač rizikuoja vyresnės nei 60 metų moterys
• Lytis – moterims rizika didesnė
• Autoimuninių ligų istorija – tiek asmeninė, tiek šeiminė
• Hipofizės veiklos sutrikimai
• Nėštumas arba neseniai pagimdžiusios moterys
• Ankstesnės traumos ar chirurginės intervencijos ties skydliauke
• Rūkymas – tabako produktai trikdo normalų liaukos darbą ir skatina uždegimus
• Ankstesnė gydymui naudota didelė jodo kontrastinių medžiagų dozė
• Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, ličio preparatai, vartojami nuotaikų stabilizavimui

Tokios ligos kaip Hašimoto ar Greivso dažnai paveldimos. Hormonų poreikiai ypač keičiasi nėštumo ar menopauzės laikotarpiu – dėl estrogeno pokyčių gali išaugti hormonų poreikis, o tai reikalauja ypatingo dėmesio vartojant skydliaukės hormonus.

Gyvenimo būdo įtaka skydliaukės sveikatai

Ne visada galima išvengti genetinių veiksnių, tačiau tam tikri elgesio ypatumai taip pat nulemia riziką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į rūkymą – tabake esančios medžiagos gali trikdyti jodo pasisavinimą ir skatinti uždegiminius procesus. Taip pat rizika padidėja po sužeidimų, radioterapijos ar vartojant tam tikrus vaistus.

Kaip nustatomi skydliaukės sutrikimai

Daugelio skydliaukės ligų simptomai yra panašūs į kitas dažnas ligas, tad svarbiausia nustatyti hormonų koncentraciją atliekant kraujo tyrimus. Tai leidžia tiksliai įvertinti skydliaukės būklę ir parinkti tinkamą gydymo būdą.

Apibendrinimas

Hipertirozę gali sukelti uždegiminiai pokyčiai, liaukos mazgeliai, hipofizės disfunkcija ar onkologinė liga. Hipotirozės priežastis dažnai slypi imuninėje sistemoje, tačiau ją gali paskatinti ir radiacinis gydymas ar net nėštumas. Svarbu stebėti sveikatą, ypač jei esate tarp rizikos grupių, ir reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją.