Skydliaukės mazgai: simptomai, diagnostika, gydymas ir operacija

Skydliaukės mazgai – tai kaklo srityje, ant skydliaukės liaukos atsirandantys sukietėjimai arba skysčio pripildytos pūslelės. Skydliaukė yra svarbi liauka, reguliuojanti daugybę organizmo procesų – ji atsakinga už hormonų gamybą, medžiagų apykaitą, širdies ritmą bei daugelį kitų funkcijų. Kai kuriais atvejais skydliaukės ląstelės pradeda augti nenormaliai, todėl susidaro mazgai.

Kaip atpažinti skydliaukės mazgus

Dauguma skydliaukės mazgų tokie maži, kad žmogus jų nepastebi ir neapčiuopia. Visgi kai kurie mazgai užauga didesni – tuomet juos galima jausti ar net matyti kaklo srityje, ypač ryjant ar palietus. Dideli mazgai gali sukelti spaudimą, nemalonius pojūčius ar kitus simptomus.

Kokie būna skydliaukės mazgai?

• Skydliaukės adenoma. Tai gerybiniai (nesupiktybėję) skydliaukės audinio išaugos. Dažniausiai jie simptomų nesukelia ir tik retais atvejais reikalauja gydymo – dažnai užtenka periodinių echoskopijų.
• Toksinė adenoma. Kai kurie mazgai ima gaminti per daug skydliaukės hormonų, tokiu atveju vystosi hipertirozė. Toksinės adenomos retai būna piktybinės.
• Skydliaukės cistos. Tai skysčio pripildytos pūslelės, beveik niekada netampančios vėžinėmis.
• Gūžys. Skydliaukės padidėjimas arba patinimas vadinamas gūžiu. Tai gali lemti jodo trūkumas arba autoimuniniai sutrikimai. Gydymas reikalingas tik esant tam tikriems simptomams.
• Daugiakampinis gūžys. Šis terminas vartojamas, kai padidėjusioje skydliaukėje aptinkama daugiau nei vienas mazgas. Dauguma mazgų – gerybiniai. Gydymas paskiriamas, jei randama vėžio žymių arba pasireiškia ryškūs simptomai.

Piktybiniai skydliaukės mazgai

Vėžys gali išsivystyti, kai skydliaukės ląstelės ima nesaikingai daugintis ir praranda įprastą kontrolę. Dažniausios skydliaukės vėžio rūšys auga lėtai, tačiau yra ir agresyvesnių formų. Skiriamos tokios vėžio rūšys kaip papiliarinis, folikulinis, Hurthle ląstelių, meduliarinis bei mažai diferencijuotas ar anaplastinis vėžys. Gydymo taktiką lemia būtent vėžio tipas.

Simptomai, kurie gali pasireikšti

Daugeliu atvejų skydliaukės mazgai nesukelia jokių pojūčių. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis, ypač didėjant mazgui ar keičiantis jo hormoninei veiklai, simptomai yra galimi.

Didelių mazgų požymiai

• Pasunkėjęs rijimas
• Dusulys
• Skausmas ar “kutuliavimas” gerklėje
• Užkimęs balsas

“Karštų” mazgų simptomai

• Kūno svorio mažėjimas
• Raumenų silpnumas
• Netolerancija karščiui
• Nerimas
• Dirglumas
• Nereguliarus širdies plakimas
• Silpnesni kaulai

Mažai hormonų gaminančių mazgų simptomai

• Nuovargis
• Šalčio netoleravimas
• Užkietėję viduriai
• Sausa oda
• Svoriui augant
• Patinęs veidas
• Užkimęs balsas
• Raumenų silpnumas
• Aukštas cholesterolio kiekis
• Raumenų skausmai ar stingimas
• Sąnarių skausmai ar patinimas
• Retėjantys plaukai
• Depresinė nuotaika
• Atminties pablogėjimas

Kas lemia skydliaukės mazgų atsiradimą?

Ne visada pavyksta aiškiai nustatyti, kodėl jų susidaro, tačiau žinomos dažnos priežastys:

• Lėtinis skydliaukės uždegimas arba tiroiditas. Viena iš tokių ligų vadinama autoimuniniu tiroiditu, kuris dažnai susijęs su sumažėjusia skydliaukės veikla.
• Jodo trūkumas. Nepakankamas jodo kiekis maiste gali paskatinti mazgų formavimąsi. Tačiau tai retesnė priežastis ten, kur jodas papildomai dedamas į maisto produktus.
• Gerybiniai skydliaukės audinio vešėjimai. Kai kurie jų ima gaminti daugiau hormonų nei reikia, todėl vystosi per didelis hormonų kiekis kraujyje.
• Piktybiniai pokyčiai. Nors dauguma mazgų būna gerybiniai, kai kuriais atvejais priežastis – skydliaukės vėžys.

Kada rizika skydliaukės mazgams padidėja?

Skydliaukės mazgai dažnėja su amžiumi – apie 60-uosius gyvenimo metus pusė žmonių juos jau turi. Kiti veiksniai, kurie gali didinti riziką:

• Jodo ar geležies trūkumas maiste
• Paveldimumas – jei šeimoje būta skydliaukės ligų
• Moteriška lytis
• Vyresnis amžius
• Anksčiau taikytas spindulinis gydymas galvos ar kaklo srityje
• Rūkymas
• Antsvoris
• Alkoholio vartojimas

Kaip nustatomi skydliaukės mazgai?

Neretai patys žmonės pastebi pakitimą kakle – ypač jei ryjant ar palietus jaučiamas gumbelis. Jei pastebėjote pakitimų ar užčiuopėte mazgą, verta kreiptis į gydytoją išsamesniam ištyrimui.

Pirminiame vizite gydytojas gali apžiūrėti kaklą, atlikti kraujo tyrimus, echoskopiją ir prireikus biopsiją. Echoskopija – tai neskausminga procedūra, leidžianti tiksliai įvertinti mazgų kiekį, dydį, struktūrą ir padėti atskirti gerybinius mazgus nuo galimų piktybinių. Biopsijos metu plona adata paimama nedidelis mazgo audinio mėginys – žiūrima, ar nėra vėžinių pokyčių.

Gydymo būdai

Kai kurie skydliaukės mazgai nereikalauja jokio gydymo, ypač jei jie nesukelia simptomų ar yra smulkūs. Gydymo pasirinkimai priklausys nuo mazgo tipo, dydžio, aktyvumo ar galimos rizikos. Galimi šie sprendimai:

• Skysčio pašalinimas. Jei mazge daug skysčio, gydytojas gali jį ištraukti adata.
• Ablacija. Kai kurie mazgai mažinami šilumos arba alkoholio injekcijomis.
• Chirurgija. Jei mazgas didelis, sukelia simptomus ar yra piktybinis, skydliaukės dalis arba visa liauka gali būti pašalinta. Po operacijos gali būti paskirtas radioaktyvusis jodas, sunaikinantis likusias vėžines ląsteles. Jeigu pašalinama visa skydliaukė, reikės visą gyvenimą vartoti hormonų pakaitalus.

Apibendrinimas

Skydliaukės mazgai – dažnas radinys, ypač vyresniems žmonėms. Dauguma jų yra nepiktybiniai ir neužkliūna kasdienybėje, tačiau pajutus spaudimą kakle, užsitęsusį užkimimą ar sunkumų ryjant vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tyrimai padeda įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą – dažnai užtenka tik stebėti, o rimtesniais atvejais gali būti reikalinga chirurginė pagalba ar kiti gydymo būdai.