Šlapimo takų infekcija po operacijos

Patyrus chirurginę operaciją ir pastebėjus šlapimo takų infekcijos (ŠTI) simptomus, dažnam kyla klausimas – ar šios dvi situacijos gali būti susijusios? Iš tiesų, operacija gali padidinti riziką susirgti šlapimo takų infekcija.

Kaip operacija susijusi su šlapimo takų infekcija

Vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių šios infekcijos tikimybę po chirurginės intervencijos, yra šlapimo pūslės kateterio įvedimas. Daugelio operacijų metu arba po jų pacientui laikinai įdedamas kateteris, kuris padeda pasišalinti šlapimui. Deja, net trumpai laikant kateterį, gerokai išauga užkrėtimo rizika.

Infekcija, kuri atsiranda dėl šlapimo kateterio, vadinama su kateteriu susijusia šlapimo takų infekcija. Medicinos personalas dėti daug pastangų, kad užtikrintų saugumą ir išvengtų šių infekcijų, tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei laikinai negalite natūraliai pasišlapinti po nejautros ar operacijos, kateteris yra būtinas.

Kiti dažni ŠTI rizikos veiksniai po operacijos

Praėjus anestezijai gali pasireikšti vadinamasis šlapimo susilaikymas – būklė, kai šlapimo pūslė visiškai neišsituština. Tokiu atveju šlapimas lieka pūslėje ilgiau negu įprasta, o tai sukuria palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Ši būklė gali būti lengva, sukelti tik dažnesnį norą šlapintis, bet kartais prireikia papildomo gydymo ar net vėl kateterio.

• Vyresnio amžiaus pacientams po operacijų ŠTI kyla dažniau.
• Moterims ši infekcija taip pat pasitaiko dažniau.
• Svarbus ir pačios operacijos tipas: jei procedūra atliekama arti šlapimo takų, tikimybė susirgti didėja.
• Kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, papildomai padidina riziką.
• Mažas judrumas po traumos ar ortopedinės operacijos (pvz., sąnarių pakeitimo) skatina užsilaikyti šlapimui ir plečia infekcijos galimybes.
• Visos chirurginės intervencijos bet kurioje šlapimo takų dalyje – inkstuose, šlapimtakyje, šlapimo pūslėje ar šlaplėje – taip pat kelia papildomą pavojų užsikrėsti šia infekcija.

Nepriklausomai nuo to, kokia buvo operacija, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos rizikos veiksnius ir aptarti juos su savo gydytoju. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir ėmusis reikiamų priemonių, galima išvengti rimtesnių komplikacijų.