Karvių pasiutligė: vCJD simptomai, priežastys ir gydymas

Pradiniai vCJD požymiai dažnai būna sunkiai pastebimi, nes užklumpa psichikos bei emocinės būklės pokyčiai. Žmogus gali jausti depresiją, tampi uždaras, vengti artimųjų ir draugų, o taip pat išgyventi padidėjusį nerimą. Pasireiškia dirglumas, sunku užmigti, gali kamuoti nemiga.

Vėlyvieji simptomai

Vystantis ligai, pablogėja judesių koordinacija – ima svyruoti eisena, trinka kalba, sunkėja pusiausvyros išlaikymas. Dažni raumenų trūkčiojimai ar spazmai, netenkama šlapimo ir išmatų kontrolės, sutrinka regėjimas ar atsiranda aklumas. Gali būti stebimas vis didesnis judesių nevaldymas, atminties praradimas, sutrinka dėmesio koncentracija, dažnai pasitaiko sumišimas, sumišusios būsenos ar sujaudinimas.

Liga progresuodama lemia apetito stoką, neįprastas emocines reakcijas, paranojiškas mintis. Sąmonė ima silpti, ligonis nebesiorientuoja aplinkoje ir prireikia nuolatinės priežiūros. Dažniausios mirties priežastys – plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas, kai kvėpavimo raumenys visiškai nusilpsta.

Diagnozavimas

Galutinai diagnozuoti vCJD galima tik ištyrus galvos smegenų audinį, dažniausiai – po mirties. Tačiau įtariamai ligai diagnozuoti taikomi įvairūs tyrimai.

• Magnetinio rezonanso tyrimai padeda išsamiai įvertinti smegenų audinius.
• Atliekami elektroencefalogramos (EEG) tyrimai, kurie parodo smegenų elektrinį aktyvumą.
• Liemens punkcija leidžia ištirti galvos smegenų skystį.
• Kraujo tyrimai bei tonzilių biopsija padeda aptikti prionus, būdingus vCJD.
• Taip pat gali būti taikomi genetiniai tyrimai, ypač jei įtariamas paveldimas priono ligos variantas.

Dažniau vCJD įtariama tuomet, kai pasireiškia ankstyvas mirties atvejis, nuolatinis skausmas, greitai progresuojanti demencija, judesių nekoordinuotumas, regos pokyčiai, kai liga trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir nėra kitų ligą paaiškinančių priežasčių, taip pat nesant šeimos istorijoje klasikinei CJD ar prionų geno pokyčių.

Gydymo galimybės

Šiuo metu nėra gydymo, galinčio sustabdyti vCJD ar kitas prionines ligas. Daugiausia dėmesio skiriama simptomų palengvinimui ir ligonio komfortui. Dažnai skiriami antidepresantai, raminamieji bei skausmą malšinantys vaistai. Visi gydymo sprendimai derinami prie individualių poreikių – pavyzdžiui, pacientas gali iš anksto išsakyti savo pageidavimus dėl gydymo, kai liga pasunkės, nurodyti, ar norėtų vaistų nuo tam tikrų simptomų, ar verta naudojamas maitinimo ar kvėpavimo zondas.

Profilaktika ir apsauga

Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią vCJD – sumažinti galvijų užsikrėtimą galvijų spongiformine encefalopatija (BSE), žinoma kaip „karvių pasiutligė“. Dėl šios priežasties daugelis valstybių įdiegė priemones ligos kontrolei:

• Reguliarūs BSE tyrimai galvijų ūkiuose
• Ligotų gyvūnų naikinimas
• Draudimų taikymas maisto produktams ir pašarams, kuriuose gali būti užkrėstų audinių

Norint sumažinti riziką, rekomenduojama vengti jautienos šalyse, kuriose pasitaikė BSE atvejų. Jei visgi pasirenkama valgyti jautieną, geriau rinktis vientisą mėsą (pavyzdžiui, kepsnius), nes malta mėsa (dešrelės, mėsainiai) gali turėti didesnę tikimybę būti užteršta prionais. Prionai su pienu į žmogaus organizmą nepatenka, tad pieno produktai yra saugūs.

Nors galimybė užsikrėsti vCJD per kraujo perpylimą arba preparatus iš užkrėsto asmens yra maža, kai kuriose šalyse taikomos papildomos atsargumo priemonės kraujo donorų atrankoje. Tai gali būti taikoma asmenims, ilgą laiką gyvenusiems šalyse, kuriose buvo BSE, ar gavusiems kraujo perpylimą šiose šalyse.

Svarbiausia apie liga

Karvių pasiutligė (BSE) – liga, kurią galvijai užsikrečia prionais. Žmonėms sklindanti forma vadinama vCJD ir gali išsivystyti, jei suvartojama infekuota jautiena, kurioje yra smegenų ar stuburo audinių, arba per kraują iš sergančio asmens. Nors ligos paplitimas labai sumažėjo dėl griežtų kontrolės priemonių, ši būklė vis dar išlieka praktiškai nepagydoma ir yra mirtina.

Papildoma informacija

Kaip apsisaugoti ruošiant maistą?

Įprasti virusų, bakterijų ar kitų ligų naikinimo būdai – verdant, kepant, naudojant rūgštį arba alkoholį – prionams neveikia. Nė vienas iš šių metodų neužtikrina, kad užkratas bus sunaikintas.

Ar galima užsikrėsti vartojant pieno produktus iš sergančių gyvūnų?

Pienas nėra siejamas su vCJD perdavimu žmogui. Atlikti tyrimai parodė, kad pienas iš BSE užsikrėtusių galvijų neturi užkrečiamojo poveikio žmonėms.

Kokie jautienos produktai yra rizikingiausi?

Pavojingiausi – subproduktai, kuriuose galimi nervų sistemos audiniai, pvz., smegenys, akys, stuburo smegenys, ypač iš galvijų vyresnių nei 30 mėnesių. Dėl to tokios dalys draudžiamos maisto gamyboje ar papildų pramonėje.

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti keliaujant?

Susirgimo rizika keliaujant į šalis, kur buvo nustatyta BSE atvejų, yra labai nedidelė. Tačiau tiksli rizika priklauso nuo pasirinktos šalies ir ją sunku tiksliai įvertinti.

Kokiose šalyse registruota BSE atvejų?

Be Jungtinės Karalystės, BSE nustatyta Airijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Danijoje, Kanadoje, taip pat keliose kitose šalyse.

Ar kiti gyvūnai gali susirgti BSE panašiomis ligomis?

Taip, BSE artimos ligos nustatomos ne tik galvijams – jų pasitaiko tarp avių, ožkų, audinių, elnių, eldžių ar net naminių kačių populacijose.

Ar medžiotojams kyla pavojus užsikrėsti per žvėrieną?

Sergantys elniai, briedžiai ir kiti laukiniai žvėrys gali nešioti panašią ligą – lėtinį išsekimo sindromą (CWD). Nors žmonėms CWD atvejai nėra žinomi, patariama nevartoti maistui ir neliesti elgesiu ar išvaizda įtartinų gyvūnų, vengti smegenų, stuburo audinių, individualiai ruošti žvėrieną.