Statinų vartojimas sergant diabetu

Statinai yra vaistų grupė, naudojama mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Jeigu sergate diabetu, sveikatos priežiūros specialistas dažnai skiria kraujo tyrimus stebėti įvairius medžiagų apykaitos rodiklius, tarp jų – ir cholesterolį.

Kai cholesterolio lygis pernelyg aukštas, aktualesnį vaidmenį sveikatos priežiūros plane gali užimti statinai. Prieš paskirdamas juos, gydytojas paprastai įvertina galimą naudą ir riziką, kad parinktų geriausią sprendimą jūsų organizmui.

Kaip diabetas keičia cholesterolio pusiausvyrą?

Diabetas paveikia ne tik gliukozės kiekį kraujyje – jis taip pat turi įtakos ir cholesterolio rodikliams. Sergant diabetu dažnai mažėja „gerojo“ HDL cholesterolio, o „blogojo“ LDL ir trigliceridų koncentracija auga. Toks pakitimas, kai didėja blogieji riebalai ir mažėja geri, vadinamas diabetine dislipidemija.

Diabetinė dislipidemija iš esmės padidina aterosklerozės, širdies ligų ir insulto riziką. Tyrimai rodo aiškų ryšį tarp insulino rezistencijos ir šių cholesterolio pokyčių. Dažnai insulino rezistencija, kai jūsų kūno raumenys, riebalai ir kepenys prastai reaguoja į insuliną, prasideda dar prieš diagnozuojant antro tipo diabetą – dėl to širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis dar nesant cukrinio diabeto diagnozės.

Reguliarūs tyrimai yra svarbūs. Pavyzdžiui, žmonėms nuo 35 metų dažnai rekomenduojamas profilaktinis tikrinimas dėl cukrinio diabeto kas trejus metus, o jaunesniems – jei yra papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip antsvoris, šeimos istorija, aukštas kraujospūdis ar mažas fizinis aktyvumas.

Statinai ir jų nauda sergant diabetu

Statinai veikia blokuodami medžiagas, reikalingas cholesterolio sintezei kepenyse. Taip jie sumažina viso cholesterolio kiekį, be to, mažina trigliceridų lygį ir šiek tiek didina „gerąjį“ HDL cholesterolį.

Viena svarbiausių statinų savybių – apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sergantieji diabetu dvigubai dažniau susiduria su širdies ligų ar insulto pavojumi nei tie, kurie diabeto neturi, o šis pavojus auga kuo ilgiau žmogus serga diabetu. Nuolatinis padidėjęs gliukozės kiekis lėtai ardo kraujagysles, todėl ilgainiui gali sutrikti kraujotaka į širdį ar smegenis. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja statinus kaip dalį profilaktikos, nepriklausomai nuo to, ar cholesterolio rodikliai labai aukšti.

Statino terapijos intensyvumas priklauso nuo jūsų amžiaus, sveikatos būklės bei kitų rizikos veiksnių. Be to, gydytojas įvertins, ar reikalingi papildomi pokyčiai gyvenimo būde. Svarbu nepamiršti, jog daugybė kitų veiksnių gali didinti širdies ligų riziką – čia svarbūs ne tik cholesterolis, bet ir aukštas kraujospūdis, viršsvoris, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nevisavertė mityba, nejudrumas ar stresas.

Rizika, susijusi su statinais ir gliukozės lygiu

Nors statinai veiksmingai apsaugo nuo širdies ligų, jie gali daryti poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Kai kurie tyrimai pastebi, kad jų vartojimas šiek tiek didina naujai išaiškinamo antro tipo diabeto riziką, ypač jei statinai vartojami ilgą laiką ar didesnėmis dozėmis. Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgainiui vartojant statinus, ypač vyresniame amžiuje, cukraus kiekis kraujyje gali padidėti. Vis dėlto, daugeliu atvejų nauda – t. y. sumažinta širdies priepuolio ir insulto tikimybė – gerokai viršija galimas rizikas, ypač asmenims, kurie jau serga diabetu.

Prieš pradedant ar keičiant statinų vartojimą, svarbu pasitarti su gydytoju ir įsivertinti individualius rizikos veiksnius.

Kaip parenkamas tinkamas statinas?

Kiekvienas pacientas skirtingas, todėl pasirinkimą lemia ne tik cholesterolio lygis ar širdies ligų pavojus, bet ir individuali tolerancija vaistui. Statinų yra įvairių – nuo vidutinio iki aukšto intensyvumo – ir dažniausiai sergantieji diabetu gauna vidutinio ar didelio stiprumo statinus.

Kai kurie statinai, dozuojami vidutine doze, gali sumažinti „blogojo“ LDL cholesterolio kiekį 30–49 %. Tarp tokių – atorvastatinas (10–20 mg), rosuvastatinas (5–10 mg), simvastatinas (20–40 mg), pravastatinas (40–80 mg), lovastatinas (40 mg), fluvastatinas (80 mg), pitavastatinas (1–4 mg).

Esant labai aukštam cholesterolio lygiui ar didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, gydytojai gali pasirinkti stipresnį variantą: atorvastatinas (40–80 mg) ar rosuvastatinas (20–40 mg). Jei stipresnės dozės netoleruojamos, dažniausiai rekomenduojama mažesnė dozė ar kitas vaistas.

Prieš pradedant vartoti naują statiną, svarbu informuoti gydytoją apie visus papildomai vartojamus vaistus ar papildus. Kai kurie jų gali tarpusavyje sąveikauti, silpninti vienas kito poveikį ar didinti nepageidaujamų reiškinių tikimybę.

Galimi šalutiniai statinų poveikiai

• Raumenų skausmai
• Galvos skausmas
• Pykinimas
• Atminties pablogėjimas
• Aukštesnis gliukozės kiekis kraujyje
• Miego sutrikimai
• Energijos stoka

Kilus bet kokiam pašaliniam poveikiui, būtina kreiptis į gydytoją. Kartais reikia keisti vaisto dozę ar pasirinkti kitą gydymo būdą.

Pabaigai

Svarstant dėl statinų vartojimo, visada verta atvirai aptarti visus klausimus su gydytoju. Svarbiausia – individualiai įvertinti rizikas ir naudą. Dažniausiai statinų teikiama apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija galimus nepageidaujamus poveikius. Staiga nutraukti jų vartojimą nerekomenduojama – visada pasitarkite su specialistu.

Norint sumažinti širdies ligų tikimybę, svarbu palaikyti normalų cholesterolio ir gliukozės kiekį. Visgi vien vaistų nepakanka – itin svarbios ir gyvenimo būdo permainos. Mesti rūkyti, maitintis subalansuotai ir daugiau judėti – visa tai stiprina jūsų sveikatą ir leidžia išsaugoti puikią gyvenimo kokybę.