Stemplės susiaurėjimo simptomai ir gydymas

Stemplės susiaurėjimas – tai būklė, kai stemplė palaipsniui siaurėja, o tai sukelia sunkumų ryjant maistą ar gėrimus. Ši problema dažniausiai išryškėja tiems, kurie ilgą laiką kenčia nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL).

Galimi susiaurėjimo sukėlėjai

Viena dažniausių stemplės susiaurėjimo priežasčių – ilgalaikis skrandžio rūgšties dirginimas, paprastai sukeltas GERL. Pakartotinė stemplės uždegimo ir gijimo grandinė lemia randėjimą, kuris ilgainiui siaurina praeinamumą.

Kiti veiksniai, galintys paskatinti stemplės susiaurėjimą, yra:

• Ilgalaikis nosiaryklės zondo naudojimas (padidėja rūgšties poveikis stemplei)
• Cheminių medžiagų (namų valiklių ir kt.) nurijimas
• Infekcijos (virusinės, bakterinės), sukeliančios stemplės uždegimą
• Žalojantys endoskopiniai tyrimai ar kita intervencija
• Ankstesnės stemplės operacijos
• Švitinimo terapija stemplės srityje
• Eozinofilinis stemplės uždegimas
• Vaistų sukelta stemplės žala
• Piktybiniai navikai (vėžys – tada susiaurėjimas vadinamas piktybiniu)

Pagrindiniai simptomai

Stemplės susiaurėjimą išduoda aiškūs požymiai. Žmonės dažnai patiria sunkumus ryjant (iš pradžių kietą, vėliau ir skystą maistą), jaučia maisto „įstrigimo“ jausmą ar diskomfortą krūtinėje. Dažnas ir maisto atpylimas, taip pat galima pastebėti svorio kritimą.

Kai susiaurėjimas susijęs su GERL, neretai pasireiškia rėmuo, skrandžio ar krūtinės skausmas, nemalonus kvapas iš burnos, gerklės niežulys ar užkimimas, kosulys.

Kaip nustatoma ši būklė

Įtariant stemplės susiaurėjimą, dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Bario kontrasto rijimo tyrimas – pacientas išgeria tirštą kontrastinę medžiagą, kuri keliaudama stemple leidžia rentgeno nuotraukose tiksliai matyti siauresnes vietas.
• Endoskopija – gastroenterologas plonu vamzdeliu su kamera apžiūri stemplę iš vidaus, ieškodamas susiaurėjimų ar kitų pakitimų.

Gydymo būdai

Efektyviausias stemplės susiaurėjimo gydymo būdas – mechaninis praplėtimas. Tai atliekama specialiu balionėliu ar praplėtimo įrankiu, įvedamu per endoskopą. Procedūra paprastai yra saugi, tačiau, kaip ir bet kuris gydymas, turi komplikacijų riziką – gali įvykti kraujavimas ar net stemplės sienelės pažeidimas.

Daugumai žmonių pakanka vienos ar kelių dilatacijos procedūrų. Tačiau neretai susiaurėjimas linkęs atsinaujinti – ypač per pirmuosius metus po gydymo, recidyvas pasitaiko apie trečdaliui atvejų.

Siekdami užkirsti kelią pakartotiniam susiaurėjimui, medikai dažnai paskiria rūgštį mažinančius vaistus (protonų siurblio inhibitorius) – jie sumažina uždegimo ir randėjimo riziką.

Gyvenimas po gydymo ir papildomos priemonės

Sėkmingai išgydžius stemplės susiaurėjimą daugelis žmonių greitai grįžta į įprastą mitybos ir gyvenimo ritmą. Vis dėlto, jei atsiranda pakartotinių rijimo problemų, svarbu nedelsti ir vėl kreiptis į gydytoją.

Situacijose, kai susiaurėjimą lėmė GERL, verta įdiegti ir tam tikrus įpročius – jie padės sumažinti rūgšties dirginimą:

• Vengti aštrių, riebių patiekalų
• Mažinti gazuotų gėrimų vartojimą
• Nevartoti alkoholio
• Mesti rūkyti
• Laikytis sveiko kūno svorio
• Valgyti mažesnėmis porcijomis ir po valgio bent kelias valandas neįsigulti

Kai kuriais atvejais, jei praplėtimas nepadeda ar susiaurėjimas vis atsinaujina, gali būti taikomi papildomi gydymo metodai – steroidų injekcijos, stento įvedimas ar, labai retai, chirurginė operacija.

Nors operacija taikoma tik išimtiniais atvejais (kai maistas nebegali praeiti pro stemplę), svarbu užtikrinti pakankamą skysčių ir maisto patekimą į organizmą. Be to, nepakankamai gydant stemplės susiaurėjimą, kyla rizika, kad atpiltas maistas ar skysčiai pateks į kvėpavimo takus ir sukels plaučių uždegimą.