Stemplinės angos išvaržos operacija: apžvalga

Stemplės angos išvaržos operacija – tai procedūra, padedanti išspręsti problemą, kai dalis skrandžio prasiveržia į krūtinės ertmę pro diafragmoje susidariusią silpnesnę vietą. Nors daliai žmonių ši išvarža nesukelia jokių simptomų, visgi ji neretai yra ilgalaikio refliukso ar kitų virškinimo sutrikimų priežastis. Operacija taikoma, kai kiti gydymo metodai – pavyzdžiui, gyvenimo būdo pokyčiai ar vaistai – nepadeda panaikinti simptomų, tokių kaip rėmuo, skrandžio rūgšties atpylimas, krūtinės skausmas, sunkumas ryjant, dusulys ar net pykinimas bei nemalonus burnos kvapas.

Pagrindinis operacijos tikslas

Operuojant siekiama atkurti normalią skrandžio ir stemplės padėtį. Gydytojai suranda silpną diafragmos vietą ir ją sustiprina, po to skrandis grąžinamas į įprastą vietą. Paprastai ši procedūra atliekama moderniomis, minimaliai invazinėmis technologijomis, todėl pjūviai yra maži, o pasveikimas greitas ir lengvai toleruojamas.

Operacijos variantai

Priklausomai nuo išvaržos tipo ir jos vietos, taikomi skirtingi gydymo būdai:

• Diafragmos skylės sumažinimas (hiatuso plastika): Ankstyvos stadijos atvejais sumažinama diafragmos anga. Tam naudojamos siūlės ar specialūs tinkleliai, kurie užtvirtina ir sustiprina silpną vietą.
• Nisseno fundoplikacija: Dažniausiai naudojamas metodas, kai viršutinė skrandžio dalis apvyniojama aplink apatinę stemplės dalį. Taip sustiprinama užtvarinė zona ir sumažinamas rūgšties patekimas į stemplę.
• Collis-Nisseno gastroplastika: Sudėtingų, paraezofaginės išvaržos atvejų metu skrandžio viršus panaudojamas pailginti stemplę specialiu vamzdeliu bei sutvirtinti ją tinkleliais ar kabutėmis. Toks metodas dažniausiai taikomas, kai išvarža didelė ar kelia pavojų, nes pažeidžia organų kraujotaką.

Operacijos pritaikymas ir kontraindikacijos

Minimaliai invazinė chirurgija dažniausiai tinka įvairaus amžiaus žmonėms. Tačiau prieš siūlant šį gydymą, gydytojai apsvarsto kitus būdus – gyvenimo būdo keitimą, vaistus. Ne visiems ši operacija tinkama. Ji dažniausiai nesiūloma žmonėms be jokių nusiskundimų, turintiems širdies ar kvėpavimo sutrikimų, ar tiems, kuriems jau buvo daug operacijų pilvo srityje.

Ligos diagnozavimas

Prieš skirdami operaciją, gydytojai atlieka išsamius tyrimus:

• Viršutinė endoskopija: Specialus prietaisas su kamera įleidžiamas per burną, kad gydytojas galėtų apžiūrėti stemplę ir skrandį.
• Stemplės raumenų įvertinimo (manometrijos) tyrimas: Plona vamzdelio forma su jutikliais leidžiama per nosį į stemplę, kad būtų įvertintas raumenų darbas ryjant.
• Rūgštingumo matavimas: Tiriama, ar stemplę dirgina skrandžio rūgštis.
• Bario rentgenograma („barium swallow“): Išgėrus kontrastinės medžiagos, rentgenu fiksuojama, kaip jos pagalba matyti išvaržos dydis ir vieta.

Kaip pasiruošti operacijai

Pasiruošimas prasideda išankstiniais pokalbiais su gydytoju bei anesteziologu. Dažniausiai pacientas į ligoninę atvyksta su patogiais, laisvais drabužiais, kad būtų lengva apsirengti išvykstant namo. Operacijos dieną, prieš atvykstant į ligoninę, paskutinis valgymas ir gėrimas turi būti ne vėliau kaip prieš aštuonias valandas. Prieš keletą dienų gali būti paskirta skysta, mažai cukraus turinti dieta: sultys, jogurtas, baltyminiai kokteiliai, sultiniai, želė.

• Atsineškite vaistų sąrašą
• Turėkite asmens dokumentą ir draudimo informaciją
• Su savimi pravartu pasiimti higienos reikmenis

Venkite papuošalų ir kvapiųjų medžiagų, nes jų nereikės.

Operacijos diena

Visa procedūra dažniausiai užtrunka 3–4 valandas. Prieš jai prasidedant, atliekama paskutinė būklės peržiūra – patikrinami širdies, kvėpavimo parametrai, paskiriami vaistai nuo krešulių ir infekcijos prevencijai. Anesteziologas parinks tinkamiausią narkozės būdą. Dažniausiai taikomas laparoskopinis metodas – per mažus pjūvius įvedama kamera ir instrumentai, o ertmė pripildoma anglies dioksido, kad organai būtų lengviau pasiekiami. Po operacijos žaizdos užsiuvamos ar užklijuojamos pleistru.

Pooperacinė priežiūra ligoninėje

Pabudę po operacijos kurį laiką būsite stebimi, dar prijungti prie aparatūros. Svarbu stebėti, ar nėra komplikacijų. Pradžioje leidžiama tik vaikščioti po truputį, kad sumažėtų kraujo krešulių rizika. Taip pat paskiriami kvėpavimo pratimai specialiu treniruokliu ir liepiama laikytis skysčių dietos. Mitybos rekomendacijas išsamiai paaiškina dietologas.

Grįžimas namo ir atsigavimo eiga

Visavertis gijimas įprastai trunka nuo 3 iki 4 savaičių. Atsigavimo laikotarpiu gali prireikti gyvenimo būdo pokyčių ar pagalbos specialisto, priklausomai nuo jūsų fizinės būklės. Po dviejų savaičių reikėtų apsilankyti pas gydytoją kontroliniam patikrinimui.

• Į darbą dažniausiai grįžtama po 1–2 savaičių
• Būtina vengti sunkių daiktų kilnojimo bent tris savaites
• Nerekomenduojama vairuoti, kol vartojami stiprūs skausmą malšinantys vaistai

Pirmą savaitę dažnai jaučiamas nuovargis ir gerklės spaudimas dėl patinimo. Galimas užkietėjimas ar viduriavimas.

Žaizdų priežiūra

• Jei pjūviai užsiūti siūlėmis, pleistrai nuimami ir galima praustis praėjus parai po operacijos. Siūlės pačios pasišalina arba jas pašalina gydytojas.
• Jei naudojamos specialios juostelės, laikykite jas sausas, duše jas uždenkite. Leiskite natūraliai pasišalinti.
• Venkite mirkymo vonioje ar baseino iki gydytojo leidimo.

Mitybos rekomendacijos gijimo laikotarpiu

Pirmosios dvi savaitės po operacijos skirtos tik skystai mitybai – baltymų kokteiliai, sultiniai, vanduo. Porcijos turi būti labai mažos – pradėkite nuo puodelio po truputį. Įprastą maistą įtraukti reikia labai atsargiai – tik visiškai minkštus, termiškai apdorotus produktus po dviejų savaičių.

• Atsisakykite gazuotų gėrimų ir alkoholio (kol vartojate vaistus nuo skausmo)
• Nenaudokite šiaudelių – jie gali į pilvą prileisti oro
• Laikykitės gydytojo nurodymų dėl vitaminų ir maisto papildų

Maždaug po trijų savaičių, su gydytojo leidimu, galima pamažu grįžti prie įprastesnės mitybos.

Galimos komplikacijos

• Kraujavimas operacijos metu, ypač jei pažeidžiama blužnis.
• Krūtinės ar pilvo ertmės organų sužalojimai (gali reikalauti papildomų intervencijų).
• Plaučio subliūškimas, kai operacijos metu netyčia pažeidžiamas plautis.
• Išvaržos atsinaujinimas – nors retai, bet galimos recidyvo situacijos reikalauja papildomo gydymo.

Ilgalaikė priežiūra ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Didžiajai daliai pacientų ši operacija labai pagerina savijautą, sumažina refliukso ar kitų virškinimo sutrikimų simptomus. Laikantis kasdienių pokyčių galima išvengti pasikartojimo:

• Numesti svorio, jei turite antsvorio
• Valgyti mažesnėmis porcijomis
• Vengti rūgščių, aštrių, skrandyje sunkiai virškinamų patiekalų
• Nerūkyti, riboti kofeiną
• Nevalgyti vėlai vakarais – paskutinis valgymas bent 3 valandos prieš miegą
• Miegant laikykite galvą pakeltą aukščiau už kūną

Nors ši procedūra laikoma saugia ir įprasta, natūralu jausti nerimą prieš operaciją. Tačiau daugeliu atvejų minimaliai invazinis gydymas padeda grįžti prie visaverčio gyvenimo – sumažina nemalonius simptomus ir leidžia džiaugtis gera savijauta. O atidžiai laikydamiesi gydytojų ir slaugytojų rekomendacijų, jau netrukus galėsite vėl gyventi aktyviai bei patogiai.