Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija (SGD)

Amžiaus sukelta geltonosios dėmės degeneracija (AMD) – tai akių liga, kuri ilgainiui gali progresuoti ir lemti centrinio regėjimo praradimą. Tai yra pagrindinė nuolatinio, ryškaus regos sutrikimo priežastis vyresniems nei 50 metų žmonėms. Apie 10 % vyresnio amžiaus populiacijos turi vieną ar kitą šios ligos formą.

Kaip vystosi geltonosios dėmės degeneracija

AMD pažeidžia tinklainės centrą – geltonąją dėmę. Čia mūsų akis priima daugiausia šviesos impulsų, todėl ši sritis atsakinga už smulkių detalių matymą. Bėgant metams, ši sritis susidėvi, o tai lemia regėjimo neryškumą ar tiekiamų vaizdų iškraipymą.

Nors ši liga gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, visiško aklumo ji dažniausiai nesukelia. Yra ir kita, jaunesnius žmones veikianti forma – jaunatvinė geltonosios dėmės degeneracija (Stargardto liga).

AMD požymiai: ko tikėtis?

Ankstyvose stadijose simptomų dažniausiai nepasireiškia, todėl pokyčius aptikti gali tik gydytojas akių apžiūros metu. Paprastai žmonės kreipiasi tik pastebėję sunkesnius regos sutrikimus, kai liga jau pažengusi.

• Regėjimo neryškumas arba vaizdų iškraipymas – sudėtinga skaityti smulkų tekstą ar atpažinti veidus
• Tamsios, suliejusios dėmės centrinėje regėjimo zonoje
• Išlenktos ar banguotos tiesios linijos
• Blankesnės spalvos
• Prastesnis matymas prieblandoje ir silpnoje šviesoje
• Tuščios vietos regėjimo lauke

AMD tipai: sausas ir drėgnas variantai

Pagrindinės dvi ligos formos – sausas ir drėgnas AMD. Dažniausias yra sausas tipas, kuriam esant atsiranda smulkių geltonų baltymų sankaupų (drūzenų) tinklainėje. Šis procesas lėtas, regėjimas blogėja metams bėgant. Vystantis didesniems ar gausesniems drūzenams, vaizdas darosi vis mažiau aiškus, gali atsirasti pastebimi tušti plotai.

Drėgnas AMD išsivysto rečiau ir dažniausiai kaip vėlyva sauso tipo komplikacija. Tuomet po geltonąja dėme pradeda dygti trapūs kraujagyslės, iš kurių išteka kraujas ar skystis, o tai staigiai pablogina regėjimą ir gali sukelti negrįžtamą žalą akiai.

AMD vystymosi stadijos

• Ankstyva stadija. Būdingų simptomų dar nėra.
• Vidutinė stadija. Kai kurie žmonės vis dar nejaučia pokyčių, kiti pastebi tam tikrą regėjimo susilpnėjimą – dažniausiai matydami prastai temstant ar stebėdami mažas detales.
• Vėlyva stadija. Ryškūs regėjimo sutrikimai, banguotos linijos, spalvų praradimas ir sunkus matymas prietemoje.

Drėgnas AMD visada laikomas vėlyva forma. Sausas tipas bet kuriuo metu gali pereiti į drėgną.

Kas lemia ligos atsiradimą

Nėra iki galo aišku, kodėl vieniems žmonėms vystosi AMD, o kitiems – ne. Tyrimai rodo, kad tiek genai, tiek aplinkos veiksniai daro didelę įtaką.

• Rūkymas
• Padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio lygis
• Kaloringo, daug sočiųjų riebalų turinčio maisto vartojimas
• Nutukimas
• Moterų lytis
• Šviesi oda

Drėgnas AMD visada išsivysto iš sauso, tačiau ne kiekvienam sausą AMD turinčiam žmogui progresuoja liga iki drėgnos formos.

Paplitimas ir genetika

AMD yra dažniausia ilgalaikio regėjimo pablogėjimo priežastis išsivysčiusiose šalyse ir trečia visame pasaulyje. Susirgimų dažnis didėja su amžiumi – vyresni nei 75 metų asmenys šią ligą turi net 15 kartų dažniau nei 50–59 m. amžiaus žmonės. Vidutinės ir vyresnio amžiaus Šiaurės Europos kilmės asmenys serga dažniau.

Tam tikri genetiniai variantai padidina riziką susirgti, bet jų turėjimas dar nereiškia, kad ligą tikrai įgysite. Tyrimai nuolat ieško naujų genų sąsajų, tačiau genetiniai tyrimai šiuo metu nepriklauso įprastai diagnostikai.

Kaip nustatoma liga

AMD diagnozuojama įprastų akių patikrų metu. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, nes anksti nustatyta liga lengviau valdoma.

• Tinklainės apžiūra – po vyzdžių išplėtimo gydytojas apžiūri jūsų tinklainę.
• Amslerio tinklelio testas – jei kai kurios linijos matomos iškreiptai ar jų trūksta, galimas degeneracinių pakitimų požymis.
• Angiografija arba optinė koherentinė tomografija – tyrimai, padedantys išryškinti skysčio ar kraujo kaupimąsi tinklainėje.

Ligos eiga ir prognozė

Dažniausiai AMD progresuoja lėtai ir nesukelia viso regėjimo praradimo. Sausas AMD blogėja metams bėgant, o drėgnas gali atimti regėjimą greitai, jei nesiimama gydymo.

Neretai liga pažeidžia tik vieną akį, dalis regos lauko ar tik centrinę regėjimo dalį. Šoninį (periferinį) matymą dažniausiai pavyksta išsaugoti.

Gydymo galimybės

Šiuo metu nėra būdo visiškai išgydyti AMD, bet gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir padėti išsaugoti regėjimą.

Įrodyta, kad parodyta vitaminų ir mikroelementų derinio (vadinamo AREDS2) vartojimas gali sustabdyti vidutinės ar vėlyvos stadijos AMD progresavimą. Svarbiausios sudedamosios dalys – vitaminas C, vitaminas E, cinkas, varis, liuteinas, zeaksantinas. Šių papildų nerekomenduojama vartoti prevenciškai, jei AMD dar nėra nustatyta.

Vaistai ir procedūros

• Naujos kraujagysles blokuojantys vaistai (anti-VEGF) – jie leidžiami į akį ir stabdo nenormalių kraujagyslių augimą, kurie sukelia drėgną AMD. Prireikus gydymas kartotinas.
• Kraujagyslių nutekėjimą reguliuojantys medikamentai, nauji imuninę sistemą veikiantys preparatai taikomi tam tikrose situacijose.
• Lazerio terapija – pažeistos kraujagyslės naikinamos lazeriu arba taikant kombinuotus metodus su šviesai jautriomis medžiagomis.
• Eksperimentinės procedūros, tokios kaip pogeltoninės dėmės operacijos ar tinklainės persodinimas.

Alternatyvios priemonės ir pagalbinės priemonės

Kai kurie žmonės papildomai vartoja augalinius preparatus, tokius kaip ginkmedis, margainis ar mėlynių ekstraktas, tačiau šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Prieš pradėdami bet kokią papildomą terapiją reikėtų pasitarti su gydytoju.

Norint palengvinti kasdienybę verta išbandyti silpnaregystės priemones: specialius akinius ar elektroninius didinamuosius įrenginius. Pagerintas apšvietimas taip pat palengvina buities darbus ir saugumą.

Sveikata ir AMD: kasdienio gyvenimo iššūkiai

Centrinės regos praradimas gali apsunkinti skaitymą, vairavimą, veidų atpažinimą ar buities darbų atlikimą. Liga nesukelia visiško aklumo, tačiau reikalauja prisitaikymo kasdieniame gyvenime.

Be to, akių gydymo procedūros gali sukelti papildomų komplikacijų – akių infekcijas, tinklainės atšokimą ar pagreitinti kataraktos vystymąsi.

Psichologinė savijauta sergant AMD

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į emocinę būklę – didelis regėjimo praradimas dažnai lemia savijautos pokyčius, gali atsirasti depresija ar atsiskyrimas nuo aplinkos. Rekomenduojama pasikalbėti su psichologu, socialiniu darbuotoju ar artimaisiais, o prireikus kreiptis į pagalbos grupes.

Mityba ir gyvenimo stilius

Subalansuota mityba gali padėti palaikyti akių sveikatą. Įtraukite į racioną:

• Žuvis (lašiša, skumbrė, upėtakis, ančiuviai) – bent 2–3 kartus per savaitę
• Riešutai – natūralus vitaminų E, cinko ir seleno šaltinis
• Tamsūs žalialapiai (špinatai, lapiniai kopūstai)
• Ryškių spalvų daržovės (paprikos, morkos)
• Uogos ir kiti antioksidantų turintys vaisiai

Taip pat svarbi sveika kūno masė, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas – ypač rūkymo.

Prevencinės priemonės

AMD galima sumažinti riziką laikantis kelių pagrindinių principų:

• Ribokite sočiųjų riebalų vartojimą ir venkite perdirbtų produktų
• Rūkymas labai padidina AMD tikimybę, tad verta mesti rūkyti
• Laikykite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį normos ribose
• Valgykite daug vaisių, daržovių ir produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją akių tikrinimui

Ką verta prisiminti apie AMD

Amžiaus sukelta geltonosios dėmės degeneracija nereiškia neišvengiamo apakimo. Laiku pradėtas gydymas ir sveikesni gyvenimo įpročiai gali padėti išlaikyti regą ir pakankamą savarankiškumą. Net jei dalį matymo prarandate, pagalbinės priemonės ir terapija leidžia ir toliau gyventi aktyvų gyvenimą bei išlikti nepriklausomiems.