Švino apsinuodijimo diagnozė

Švinas yra pavojinga medžiaga, kuri iki šiol sutinkama mūsų aplinkoje. Nors jo naudojimas dažnai yra ribojamas, švinas vis dar gali patekti į organizmą per orą, vandenį, maistą ar buitinius daiktus. Dėl šios priežasties švino apsinuodijimas išlieka aktuali sveikatos problema, ypač mažiems vaikams.

Kada būtinas švino tyrimas

Vaikystėje reguliarūs švino tyrimai gali būti rekomenduojami dar kūdikio amžiuje – dažniausiai, jei yra įtariama didesnė rizika. Senose statybose ar nuolat liečiantis su daiktais, galinčiais turėti švino, kyla didesnė grėsmė. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems tyrimai įprastai atliekami tik turint aiškių aplinkybių ar rizikos veiksnių, pavyzdžiui, pastebėjus, kad asmuo nuolat yra aplinkose su padidinta švino tarša.

Galimi šaltiniai ir grėsmės

Švinas gali slypėti įvairiuose aplinkos objektuose: dažai, seni vandentiekio vamzdžiai, dirvožemis, žaislai, papuošalai ar net tam tikri maisto gaminiai. Ypač pavojingi seni dažai, kuriais dažnai buvo dažomi namai iki 1970-ųjų. Kontaktas su švinu darbo aplinkoje ar buityje gali būti nepastebimas, todėl svarbu žinoti galimus šaltinius ir rizikas.

• Vaikai dažnai rizikuoja, jei gyvena ar lankosi senose patalpose.
• Suaugusieji gali kontaktuoti su švinu per darbą ar pomėgius.
• Švinas gali būti randamas ir neįprastose vietose: pigiame žaisle, papuošaluose ar net saldainiuose.

Ką galima nuveikti namuose

Nors tiksliausiai švino kiekį nustato laboratoriniai kraujo tyrimai, namuose galite įvertinti riziką atidžiai apžiūrėję gyvenamąją aplinką ir dėmesį atkreipdami į galimus šaltinius. Svarbu stebėti vaiko elgesį, ypač jei jis tampa irzlus, hiperaktyvus ar atsiranda dėmesio sutrikimų. Mažiems vaikams švinas gali lėtinti vystymąsi arba sukelti elgesio pakitimus.

Kaip atliekamas švino patikrinimas

Pediatrai dažnai įtraukia klausimynus apie švino riziką į įprastas konsultacijas kūdikiams ir mažiems vaikams. Klausimai gali būti tokie: ar vaikas gyvena senos statybos name, ar ragauja ne maisto daiktus kaip žemės ar dažų nuolaužas, ar šeimoje kasdien susiduriama su švino turinčiomis medžiagomis. Jei kyla bent menkiausia abejonė, siūloma atlikti papildomus kraujo tyrimus.

Kai kurie savivaldybės sveikatos skyriai turi savo rekomendacijas, kada ir kam tirtis dėl švino. Dažnai visiems vaikams rekomenduojama išsitirti iki 1–2 metų amžiaus, o padidintos rizikos grupėms (pavyzdžiui, neseniai atvykusiems iš kitų šalių ar vaikams, kurių motinos nėštumo metu turėjo aukštą švino kiekį) – atlikti tyrimus papildomai.

Gydytojo apžiūra ir kraujo tyrimai

Įtarus apsinuodijimą švinu, gydytojas gali atlikti ne tik kraujo tyrimą, bet ir fizinę apžiūrą – tai padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę ir galimus simptomus. Švinas, patekęs į organizmą, gali kauptis kauluose ir dantyse, todėl vien kraujo kiekis nebūtinai atskleidžia ilgalaikį poveikį. Nepaisant to, kraujo tyrimas – pagrindinė priemonė nustatant švino kiekį.

Kraujo tyrimai (BLL)

• Pradinis tyrimas gali būti atliekamas imant kraujo mėginį iš piršto. Šis būdas patogus mažiems vaikams, tačiau gali suteikti netikslius duomenis, jei pirštai yra užteršti švinu.
• Indikavus ar patvirtinus aukštą švino kiekį piršto tyrimu, būtina kartoti analizę iš veninio kraujo – tai patikimiausias metodas.

Jei nustatomas aukštas švino kiekis (nuo 5 µg/dl), rekomenduojama tyrimą pakartoti. Jei rezultatas išlieka per didelis, apie tai informuojama sveikatos priežiūros institucijos ir su šeima aptariami tolimesni žingsniai, kaip sumažinti švino kiekį ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Esant labai aukštiems rodmenims, gali būti taikomas gydymas, ypač vaikams.

Radiologiniai ir kiti tyrimai

Kai įtariama, kad vaikas galėjo praryti švinu užterštų daiktų (pvz., dirvožemio, dažų nuolaužų), gali būti daromas pilvo rentgeno tyrimas. Jei matyti svetimkūnių, taikomos procedūros, padedančios pašalinti švinu užterštas medžiagas iš virškinimo trakto ir neleisti joms įsisavinti į organizmą.

Ar švino poveikis gali būti panaikintas?

Deja, kartą patekęs į organizmą švinas sukelia žalą, kuri ne visada pašalinama, ypač jei pakenkti smegenys ar kiti organai. Tačiau ankstyvas nustatymas ir tinkama pagalba gali sumažinti tolimesnę riziką ir sustabdyti didesnį žalą.

Prevencijos svarba

Norėdami apsisaugoti nuo apsinuodijimo švinu, svarbu domėtis savo aplinka: patikrinti dažus ir vamzdžius senos statybos namuose, saugoti vaikus nuo neaiškių žaislų ir papuošalų, atkreipti dėmesį į remonto darbus ir konsultuotis su specialistais dėl galimos rizikos. Reguliariai valykite dulkes, kruopščiai plaukite rankas bei pašalinkite iš namų gaminius ar žaislus, kuriuose gali būti švino.