Švino apsinuodijimo gydymas

Švinų apsinuodijimas kelia rimtų grėsmių sveikatai, tačiau daugeliu atvejų galima sumažinti riziką ir padėti organizmui atsigauti. Gydymo pagrindas – nustatyti ir pašalinti švino šaltinius, mažinti tolesnį kontaktą bei padėti organizmui atsikratyti jau patekusio metalo. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai ar prireikia specialios terapijos, o esant ūmiam apsinuodijimui – gali būti atliekamos sudėtingesnės medicininės procedūros.

Kaip atpažinti švino apsinuodijimą

Švino perteklius organizme gali sukelti įvairių simptomų, kurie dažnai būna panašūs į kitų ligų požymius. Todėl labai svarbu, kad diagnozę patvirtintų sveikatos priežiūros specialistas. Tikslų švino kiekį organizme galima nustatyti atliekant kraujo tyrimus. Toliau gydymas ir stebėsena vykdoma prižiūrint medikams.

Aplinkos švarinimas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Gyventojai, kurie gyvena senesniuose namuose ar rajonuose, kur dažniau pasitaiko senų vamzdynų ar senų dažų, naudojusių šviną, turi būti ypatingai budrūs. Pramonės įmonės taip pat gali kelti didesnę riziką dėl švino patekimo į aplinką. Švino pašalinimas iš aplinkos yra vienas svarbiausių žingsnių mažinant poveikį sveikatai.

• Naudokite paprastus testavimo rinkinius namuose – jie parduodami buities prekių parduotuvėse ir padeda nustatyti švino buvimą ne tik ant paviršių, bet ir geriamajame vandenyje.
• Prieš pašalindami šviną iš namų ar aplinkos, atskirkite rizikos šaltinius: užrakinkite patalpas su nusilupančiais dažais ar užtverkite vietas, kur dirvožemyje rasta švino.
• Po sąlyčio su užterštu dirvožemiu, nusiplaukite rankas, žaislus ir įrankius, reguliariai plaukite grindis ir paviršius – taip išvengsite švino patekimo į namų orą ar maistą.
• Neleiskite vaikams žaisti tose vietose, kur dirvožemyje gali būti švino – verčiau rinkitės smėlio dėžes ar žolėmis apsėtas erdves.
• Venkite netipiškų šaltinių, pvz., kai kurių tradicinių vaistų, neregistruotų žaislų ar švino turinčių virtuvės indų.
• Jei jūsų būste yra seni švino vamzdžiai, gamindami maistą naudokite šaltą vandenį – jame būna mažiau švino. Vaikams ir kūdikiams rekomenduojamas vanduo iš butelio (virinimas švino nepašalina).
• Atliekant remontą senuose namuose (pastatytuose iki 1978 m.), geriausia laikinai išsikelti, kol visi švino šaltiniai bus pašalinti ar pakeisti naujais.

Mityba ir svarbiausi vitaminai

Tinkama mityba gali padėti mažinti švino absorbciją. Geležis – vienas svarbiausių mineralų, padedančių organizmui “blokuoti” švino patekimą. Trūkstant geležies švinas pasisavinamas greičiau, todėl būtinai įtraukite į racioną daugiau:

• Lieso raudonos mėsos
• Jūros gėrybių
• Riešutų
• Ankštinių augalų
• Žalių daržovių
• Geležimi praturtintų kruopų bei duonos

Vitaminas C (esantis apelsinuose, ananasuose, paprikose, pomidoruose, brokoliuose, kopūstuose, melionuose) padeda organizmui geriau pasisavinti geležį. Taip pat įtraukite į valgiaraštį kalcio šaltinių – pieno produktų ir tamsiai žalių daržovių. Jie neleidžia švinui lengvai kauptis kauluose, nes šios medžiagos “konkuruoja” dėl to pačio kaupimosi vietų.

Papildai ir nereceptiniai preparatai

Nors kai kurios medžiagos gali padėti sumažinti švino įsisavinimą ar paskatinti išsiskyrimą, papildai neturėtų būti laikomi pagrindiniu gydymu. Dažniausiai patariama vartoti:

• Vitaminą C
• Geležį
• Kalcį
• Cinką
• Fosforą

Tam tikri vitaminai, pavyzdžiui, C, E, B1 (tiaminas), B6 (folio rūgštis), taip pat gali padėti skatinti švino išsiskyrimą iš organizmo. Tačiau nesaikingai vartojami papildai gali sukelti sveikatos sutrikimų, todėl juos būtina naudoti atsakingai.

Receptiniai vaistai ir specialioji terapija

Jei apsinuodijimas padarė poveikį smegenų veiklai, gali būti skiriami vaistai, padedantys valdyti neurologinius simptomus. Tokie simptomai kaip raumenų kontrolės praradimas, sąmonės pokyčiai, traukuliai dažnai rodo sunkią švino žalą smegenim. Gydymas gali apimti:

• Vaistus nuo traukulių
• Steroidus (uždegimo mažinimui ir smegenų tinimui slopinti)
• Diuretiką manitolį (padeda sumažinti smegenų tinimą)

Cheliacijos terapija

Kai švino organizme susikaupia itin daug ir kyla rimtų sveikatos pavojų, gali būti taikoma vadinamoji cheliacijos terapija. Jos metu naudojami vaistai “prisijungia” prie švino bei kitų toksinių medžiagų ir padeda jį pašalinti su šlapimu ar išmatomis. Tokio gydymo priemonės vartojamos per burną arba leidžiamos į veną. Paprastai šis metodas taikomas vaikams, kai kraujyje nustatoma nuo 45 mikrogramų/100 ml švino, arba suaugusiems, pasireiškus sunkiems simptomams.

• Per burną vartojami: sukcimeris, penicilaminas
• Per veną leidžiami: dimerkaprolis, kalcio dinatrio EDTA

Cheliacijos metu gali pasitaikyti tokių nepageidaujamų reakcijų kaip karščiavimas, nuovargis, pykinimas, galvos skausmas, regos pokyčiai. Gali išsivystyti ir rimtesni sutrikimai – mažakraujystė, širdies, inkstų pažeidimai ar pavojingas kalcio sumažėjimas.

Medicininės procedūros ir operacijos

Jei švinas pateko į organizmą netikėtai, pavyzdžiui, prarijus švino rutuliukų arba sužeidus šratais, gali prireikti chirurginio gydymo. Tokiais atvejais naudojami keli būdai:

• Viso žarnyno plovimas specialiais tirpalais, siekiant greitai pašalinti svetimkūnius iš virškinimo trakto
• Paveiktų fragmentų pašalinimas endoskopu
• Chirurginė operacija – tiesioginei pašalinimui iš organizmo

Kiek trunka gydymas?

Švino apsinuodijimo gydymo trukmė priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo bei pasirinkto preparato. Pavyzdžiui, gydymas geriamaisiais cheliacijos vaistais paprastai trunka apie 14 dienų, o prireikus gali būti kartojamas. Intraveninės terapijos ciklas dažnai sudaro penkias dienas ir gali būti kartojamas du kartus.

Ar švino pašalinimo metodai saugūs?

Jei procedūros taikomos atidžiai, cheliacijos terapija yra pakankamai saugi, tačiau ji nerekomenduojama žmonėms, kurių inkstų ar širdies funkcija sutrikusi. Tam tikri vaistai taip pat netinka pacientams, alergiškiems specifinėms medžiagoms.

Ar švino poveikis visiškai praeina?

Dalis švino padarytos žalos, pavyzdžiui, širdies ar inkstų funkcijos sutrikimai, dažnai gali būti atstatomi. Tačiau nervų sistemos pažeidimai, ypač paveikę smegenis, dažniausiai yra negrįžtami. Net ir efektyvus gydymas leidžia sumažinti žalingą poveikį, bet švinas ne visuomet pašalinamas visiškai.

Ar galima natūraliai pašalinti šviną?

Nėra natūralių būdų, galinčių visiškai pašalinti šviną iš organizmo – vienintelis tikrai efektyvus metodas yra cheliacijos terapija. Vis dėlto, nutraukti sąlytį su švino šaltiniais yra labai svarbu, nors kartais tai padaryti sudėtinga, ypač jei gyvenate senuose pastatuose.

Kokios galimos pasekmės ilguoju laikotarpiu?

Jei švino nuodingas poveikis užsitęsia, ilgainiui gali išsivystyti tokios ligos kaip aukštas kraujospūdis, inkstų, širdies susirgimai, skrandžio, plaučių ar šlapimo pūslės navikai. Švinas gali turėti rimtų pasekmių nėštumo eigai – sukelti neišnešiotumą, mažą kūdikio svorį, persileidimą ar negyvagimį.

Pabaigai

Svarbiausia – identifikuoti ir pašalinti švino šaltinius iš savo kasdienės aplinkos. Sveika mityba, papildų vartojimas, specialios terapijos bei procedūros padeda sumažinti švino žalą. Esant dideliam užterštumui kraujyje, gydytojai gali paskirti cheliaciją. Ūmaus apsinuodijimo atvejais gali būti taikomos papildomos medicininės priemonės. Dėl kiekvienos situacijos sprendimo svarbu konsultuotis su gydytoju, kuris įvertins galimą riziką ir parinks individualų gydymo planą.