Toksinio šoko sindromas (TŠS): pagrindai ir priežastys

Toksinio šoko sindromas (TŠS) – tai reta, bet labai pavojinga būklė, kuri išsivysto, kai tam tikros bakterijos ima smarkiai daugintis ir išskiria pavojingus nuodus į kraują. Šios bakterijos dažniausiai patenka į organizmą per pažeistą odą, burnos ar lytinių takų gleivinę.

Kas sukelia toksinio šoko sindromą

Pagrindiniai TŠS kaltininkai yra trijų rūšių bakterijos: Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes ir Clostridium sordellii. Nors stafilokokai ar streptokokai natūraliai gyvena ant odos ar viduje ir dažniausiai nesukelia ligų, tam tikromis sąlygomis jie gali daugintis neįprastai greitai ir išskirti itin pavojingus toksinus.

Dažniausias kelias šiems toksinams patekti į kraujotaką – atviros žaizdos, nudegimai, infekuoti įpjovimai ar ilgai nepakeistos vidinės higienos priemonės, tokios kaip tamponai. Toksinio šoko sindromas siejamas ir su chirurginėmis infekcijomis, gimdymu ar ginekologinėmis procedūromis. Kartais grėsmė kyla po tamponų ar menstruacinių kempinėlių naudojimo, ypač kai jos būna paliktos ilgiau nei rekomenduojama.

Tamponų ir kitų priemonių įtaka

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje toksinis šokas tapo vieša problema, kai buvo nustatyta ryšys su itin sugeriančiais tamponais. Šios priemonės sudarė puikias sąlygas bakterijoms daugintis, ypač jei tamponas likdavo viduje ilgai arba jei jo sudėtis skatino drėgmės sulaikymą. Įterpiant tamponą, gali susidaryti mikroskopiniai įtrūkimai makšties gleivinėje, o dėl ilgai nekeičiamos ar netinkamai pasirinktos priemonės išsausėja gleivinė, padidėja infekcijos rizika.

Dabar gamintojams taikomi griežti reikalavimai: tamponų sugeriamumas ženklinamas pagal standartus, o naudojimo instrukcijos – aiškios ir lengvai suprantamos. Dėl šių pokyčių TŠS dėl tamponų naudojimo šiandien pasitaiko daug rečiau nei anksčiau.

Pavojingiausi rizikos veiksniai

• Ilgai naudojami tamponai, menstruacinės kempinėlės, diafragmos ar kitos vidinės priemonės
• Atviros žaizdos, nudegimai ar odos infekcijos
• Pooperacinis arba pogimdymo laikotarpis
• Ūmios kvėpavimo takų, gerklės, vėjaraupių ar atkaklios odos ligos
• Silpnesnė imuninė sistema ar lėtinės ligos
• Nuolatinis tamponų naudojimas ir jų ilgas užlaikymas
• Pakartotinis toksinio šoko sindromo epizodas anksčiau

Požymiai ir simptomai

Ligos pradžioje simptomai dažnai primena gripo ar virškinimo sutrikimą:

• Labai aukšta temperatūra ir šaltkrėtis
• Raumenų skausmai
• Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
• Galvos skausmas, gerklės perštėjimas

Simptomai dažniausiai stiprėja labai greitai, atsiranda:

• Smarkiai krintantis kraujospūdis
• Ryški, į saulės nudegimą panaši bėrimas – ypač delnuose ir paduose
• Akių, burnos, gerklės paraudimas
• Suprastėjusi orientacija ar sąmonės sutrikimai
• Priepuoliai, odos lupimasis po kelių dienų

Ligoniui dažnai pradžioje atrodo, kad tai tik lengvas peršalimas ar gripas, bet netrukus sveikata ima blogėti žaibiškai. Toksiški bakterijų išskiriami junginiai smarkiai pažeidžia organus ir vidaus sistemas.

Kaip diagnozuojamas TŠS

Nustačius galimą toksinio šoko sindromą, gydytojai atlieka įvairius tyrimus:

• Imami kraujo ir šlapimo mėginiai bakterijoms nustatyti
• Tiriami tepinėliai nuo makšties, gimdos kaklelio, gerklės ar žaizdos
• Vertinamas kraujo ląstelių kiekis, fermentų aktyvumas, taip pat organų veikla
• Nustatoma, ar nėra kraujo krešėjimo sutrikimų
• Taikomas kompiuterinės tomografijos tyrimas, stuburo ištyrimas ar plaučių rentgenas, jei reikalinga

Gydymo principai

Toksinio šoko sindromas – ypač skubi būklė. Dažniausiai prireikia gydymo ligoninėje. Pagrindiniai gydymo metodai:

• Antibiotikai, leidžiami tiesiai į veną
• Donorų kraujo antikūnų preparatai, kurie stiprina organizmo atsaką prieš infekciją
• Kraujospūdį palaikančios priemonės
• Skysčių infuzijos skysčių netekimui kompensuoti
• Papildomas deguonis, jei reikia
• Chirurgija – jei užkrėsta audinių sritis turi būti pašalinta
• Inkstų pakaitinė terapija (dializė), jei pažeisti inkstai

Kokių komplikacijų gali sukelti TŠS

Toksinio šoko sindromas gali labai greitai sutrikdyti viso organizmo veiklą:

• Inkstų ar kepenų nepakankamumas
• Kraujavimo sutrikimai, kai kraujas nebekreša
• Audinių žūtis, kai dėl pažeidimų tenka šalinti pirštus ar galūnes
• Galima mirtis dėl organų veiklos nepakankamumo

Kaip sumažinti pavojų susirgti

Nors toksinio šoko sindromas pasitaiko retai, prevencija turi didelę reikšmę. Rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių:

• Rūpestingai prižiūrėti žaizdas, nudegimus ir odos pažeidimus – kuo jie švaresni, tuo mažesnė infekcijos tikimybė
• Griežtai laikytis žaizdų ir pooperacinių vietų priežiūros nurodymų
• Pastebėjus paraudimą, tinimą ar kitus infekcijos požymius, derėtų nedelsti kreiptis į gydytoją
• Naudojant tamponus – keisti juos kas 4–8 valandas bei rinktis ne didesnio sugeriamumo, nei reikia
• Dalis menstruacijų metu naudoti paketus arba keisti įvairias priemones
• Prieš naudojant bet kokią vidinę higienos ar kontraceptinę priemonę, būtina kruopščiai nusiplauti rankas
• Negalima palikti tamponų, kempinėlių ar kontraceptinių prietaisų ilgiau nei rekomenduojama
• Jei jau buvo diagnozuotas toksinio šoko sindromas, verta atsisakyti vidinių higienos priemonių naudojimo – pakartotinio susirgimo tikimybė didesnė

Apibendrinimas

Toksinio šoko sindromas yra labai rimta, nors ir reta liga, kurią sukelia tam tikrų bakterijų išskiriami nuodai. Ji dažniausiai pasireiškia staiga, su intensyviais simptomais ir gali labai greitai sukelti sunkių komplikacijų. Kad sumažintumėte riziką, laikykitės higienos, atsakingai naudokite tam tikras vidines priemones bei nuolat stebėkite savo sveikatos pokyčius.