Trichotilomanija: priežastys, simptomai ir gydymas

Trichotilomanijos, arba plaukų rovimo sutrikimo, paveikti žmonės dažnai patiria ir kitų pasikartojančių, į kūną nukreiptų įpročių: jie gali nagus kramtyti, kutenėti ar kramtyti lūpas, žandas. Apie penktadalis žmonių, sergančių trichotilomanija, taip pat linkę valgyti išrautus plaukus – ši būklė vadinama trichofagija. Prarijus plaukus ima kamuoti virškinimo sunkumai: pykina, skauda skrandį ar puola vėmimas. Ilgainiui žarnynas gali užsikimšti, gali atsirasti net opų – tokias problemas lemia organizme kaupiami plaukų kamuoliai.

Kasdienė trichotilomanijos įtaka

Daugelis žmonių, kurie negali atsispirti plaukų rovimo potraukiui, jaučia gėdą ar nerimą apie tai kalbėti. Dažnai jie slepia nuplikimo vietas – nešioja kepures, skareles, perukus, piešia antakius ar naudoja makiažą viliuodamiesi paslėpti pasekmes. Tai užima daug laiko ir gali nemažai kainuoti. Kita dalis ima vengti socialinių susitikimų, pramogų ar net lieka namuose, kai jaučia gėdą dėl savo išvaizdos.

Trichotilomanijos priežastys

Tiksliai žinoma, kodėl atsiranda šis plaukų rovimo potraukis, nėra. Specialistai mano, kad liga susijusi su impulsų valdymo, emocijų, mokymosi ir judesių reguliavimo mechanizmais smegenyse. Priežastys gali slypėti tiek biologijoje – smegenų chemijoje ar genuose, tiek psichologijoje, net ir gyvenamosios aplinkos sąlygose ar patiriant stiprų stresą.

• Amžius. Maži vaikai kartais plaukus rauna norėdami nuraminti save – dažniausiai tai praeina. Rimtesnė trichotilomanijos forma įprastai prasideda paauglystėje, neretai 10–13 metų. Specialistai įtaria, kad plaukų rovimo poreikis gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais brendimo metu. Nors simptomai kartais praeina, trichotilomanija gali tęstis visą gyvenimą.
• Paveldimumas. Būta atvejų, kai polinkis išsiugdyti trichotilomanijos įpročius perduodamas šeimos linija. Jei šeimoje yra sergančių, rizika išauga.
• Lytis. Sutrikimas gali paveikti visų lyčių asmenis. Vaikystėje ir paauglystėje dažnis tarp lyčių yra panašus, tačiau suaugusių moterų diagnozuojama žymiai dažniau nei vyrų ar kitų lyčių asmenų.
• Kiti psichikos sutrikimai. Plaukų rovimą dažnai lydi nerimas, depresija ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
• Stresas ir nuobodulys. Stiprūs emociniai išgyvenimai ar tiesiog nuobodulys gali paskatinti plaukų rovimo įpročius, kurie ilgainiui tampa įprasta reakcija ar atpalaidavimo priemone.

Kaip diagnozuojama trichotilomanija?

Diagnozę nustatyti gali gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas, įvertinęs plaukų rovimo istoriją, ar pastebimus įpročius. Nėra specialių laboratorinių tyrimų – dažniausiai pakanka pokalbio apie jūsų kasdienį gyvenimą, streso lygį ir patiriamus įpročius. Kartais naudojamas odos mėginys (biopsija) ar plaukų tyrimas mikroskopu, siekiant išskirti kitas ligas ar įvertinti plaukų folikulo būklę ir nuplikimo mastą. Gydytojas taip pat gali fotografuoti nuplikusias vietas būklei stebėti gydymo metu.

Siekdamas ištirti ligą išsamiau ar padėti valdyti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti konsultacijas su psichologu ar kitu psichikos sveikatos profesionalu.

• Jūs nekontroliuojamai raunate plaukus.
• Bandėte sustabdyti įprotį, tačiau savikontrolės stinga.
• Rovimas sukelia jums stresą, blogina savijautą arba neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
• Rovimą sukelia ne kita liga ar fizinė būklė.
• Priežastis nėra kitas psichikos sveikatos sutrikimas.

Trichotilomanijos gydymo galimybės

Veiksmingos priemonės apima psichoterapiją ir, kai kuriems, medikamentus ar savipagalbos metodus.

Psichoterapija

• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Ši taktika moko susitaikyti su plaukų rovimo potraukiais, bet jų nerealizuoti.
• Įpročių keitimo terapija. Dažniausiai taikoma pagalba nuo trichotilomanijos – skatinamas žalingą įprotį keisti alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, sugniaužti kumštį, kai kyla noras rovinėti plaukus.
• Kognityvinė terapija. Ji leidžia išanalizuoti asmeninius įsitikinimus, kurie skatina plaukų rovimo poreikį, ir juos pakeisti.

Medikamentinis gydymas

Nors nėra individualiai pritaikytų preparatų būtent trichotilomanijai, neretai skiriami vaistai gali sumažinti simptomus:

• Antidepresantai
• Nestandartiniai antipsichotikai
• N-acetilcisteinas (aminorūgšties papildas)

Savipagalbos būdai

• Užimtumo metodai. Kai kurie žmonės išmoksta nukreipti dėmesį ir užsiima veiklomis, kurios užima rankas: žaidžia su antistresiniais žaislais, mezga, dailina nagus, drožia ar atlieka kitus rankdarbius, kol potraukis nurimsta.
• Naujos rutinos. Daugelis sergančiųjų turi tam tikrus pasiruošimo ar paties rovimo ritualus. Sukūrus alternatyvius veiksmus – pvz., pasikartojant mėgstamą frazę, masažuojant rankas ar sportuojant – galima pakeisti įprastą elgseną.
• Streso valdymo technikos. Naudinga pasitelkti gilų kvėpavimą, meditaciją ar šiltas vonias, kol įkyri mintis praeis.
• Jutiminiai potyriai. Sergantieji dažnai jaučia niežulį ar dilgčiojimą, todėl gali padėti priešniežiniai kremai, šaltas rankšluostis ar kitos malonios odai priemonės.
• Fizinės kliūtys plaukų rovimo įpročiui. Kai kurie žmonės nešioja tankias kepures, suriša plaukus tankiai ar trumpai nusikirpa – visa tai apsunkina jų rovimo galimybę. Be to, verta slepi arba perkelti žnyplutes ar kitas naudojamas priemones.

Kartu su specialistu parengsite individualų kovos su įpročiu planą ir išbandysite skirtingas strategijas.

Kokias pasekmes sukelia trichotilomanija?

Trichotilomanija, kaip ir kiti į kūną nukreipti pasikartojantys įpročiai, gali tapti dideliu emociniu krūviu.

• Emociniai sunkumai ir stigma. Gėda, slėgiančios mintys ir baimė būti nesuprastam – visa tai labai veikia žmogaus savivertę, santykius su kitais. Ligoniai dažnai jaučiasi lyg laikytų savo problemą paslaptyje ar našta ir dėl to vengia atvirauti net šeimoje arba draugų rate.
• Pašliję santykiai ar darbas. Kartais dėl išvaizdos pokyčių ar žemos savivertės žmogus atsisako darbo, mokyklos ar naujų pažinčių, pradeda vengti socialinių situacijų, baseinų, bendrų persirengimo kambarių ar net išvykų nakvynei.
• Odos, galvos odos ir plaukų pažeidimai. Plaukų rovimas sukelia nuplikimo lopus, randus, padidina infekcijų riziką. Ilgainiui dėl randėjimo plaukai gali visiškai nebeataugti.
• Virškinimo sistemos pažeidimai dėl plaukų rijimo. Valgomas plaukas nesusivirškina, kaupiasi žarnyne ir gali sukelti rimtų problemų – nuo blokados ir opos iki didžiulių plaukų kamuolių (trichobezoarų), kuriuos tenka šalinti chirurgiškai.

Plaukų rovimas antakių srityje

Kai kurie žmonės išrauna plaukus ne tik nuo galvos, bet ir iš antakių. Dažnai tai ne šiaip depiliacija, o nenumaldomas noras plėšti jų plaukus – galimai naudojant ne tik pirštus, bet ir žnyplutes ar kitus įrankius. Kartais trichotilomanija pasireiškia tik šioje kūno vietoje.

Dažnas poreikis liesti ar pešti antakius gali būti susijęs su niežuliu arba bandymu sumažinti stresą, taip pat susirūpinimu dėl išvaizdos. Ši vieta labai jautri ir linkusi lengvai užsitraukti žaizdomis ar net nebeataugti. Dažnai prireikia 3–4 mėnesių, kol antakius ataugina, o pažeidus odą – ir ilgiau.

Norint sumažinti žalą, rekomenduojama išpešinėti plaukus plonos galvutės, aštriomis metalinėmis žnyplėmis ir traukti juos ta kryptimi, kaip jie auga. Guminės ar plačios žnyplutės plaukus ir odą pažeidžia stipriau. Kai kurie žmonės bando užsidėti antakių srityje vėsų kompresą, kokosų aliejų, priešniežinius kremus ar trumpam slepia veidrodžius, žnyplutes. Gydytojai kartais skiria vitaminus ar papildus (geležį, omega-3, biotiną), tačiau visada svarbu pasitarti su specialistu. Jei antakiai neatauga, gali būti rekomenduojamas ilgalaikis makiažas ar plaukų persodinimas.

Blakstienų rovimas

Blakstienų plėšimas – dar viena trichotilomanijos išraiška. Dažnai žmogus jaučia diskomfortą ar net malonumą ir palengvėjimą pašalinus blakstieną. Rovimas gali pažeisti vokus, kurie sunkiai gyja, o blakstienos priklauso prie tų kūno dalių, kurias atauginti sunku – atsinaujinimo procesas užtrunka 6–10 savaičių ar ilgiau, jei buvo pažeista oda.

Blakstienos apsaugo akis nuo dulkių ir svetimkūnių, tad nupešus jų sumažėja natūrali akių apsauga, padidėja infekcijos rizika. Gydytojai kartais rekomenduoja tepti blakstienų augimą skatinančiu tepalu ar naudoti kitus gydymui skirtus kremus, taip pat palaikyti sveiką mitybą, valgyti daugiau baltymų, daržovių, geležies gausių produktų.

Ar galima trichotilomanijos išvengti?

Šiuo metu nėra jokių patikrintų būdų visiškai išvengti trichotilomanijos. Visgi labai svarbu kuo anksčiau pastebėjus simptomus kreiptis pagalbos, nes pradėtas gydymas gali palengvinti eigą. Streso valdymo įgūdžiai taip pat padeda – tai dažnas plaukų rovimo elgesio paleidiklis.

Svarbiausia apie trichotilomaniją

Trichotilomanija – tai sunkiai kontroliuojamas noras rovinėti plaukus. Šis įprotis sukelia plaukų slinkimą, nuplikimo lopus, o kartu – gėdą, nemalonias emocijas ir izoliacijos jausmą. Daugybė žmonių, susiduriančių su šia problema, stengiasi ją slėpti, bet visada galima kreiptis pagalbos. Jei sunku patiesti plaukų rovimą, svarbu pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.