Trumpųjų žarnų sindromas: kas tai, kam jis pasireiškia ir kiti svarbūs dalykai

Trumpųjų žarnų sindromas – labai retai pasitaikanti žarnyno liga, kuri nustatoma vos keliems žmonėms iš dešimčių tūkstančių, tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Kas yra trumpųjų žarnų sindromas?

Sergant trumpųjų žarnų sindromu, didelė plonųjų žarnų dalis būna pašalinta arba pažeista, todėl tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Plonosios žarnos atsakingos už svarbiausių maisto medžiagų pasisavinimą. Kai jų dalies nebelieka ar ji neveikia, organizmas pradeda stokoti būtinų medžiagų, reikalingų gyvybei.

Kaip atsiranda trumpųjų žarnų sindromas?

Dažniausiai ši būklė išsivysto po operacijos, kurios metu dėl kitų medicininių problemų tenka pašalinti dalį žarnyno. Kartais trumpųjų žarnų sindromas nustatomas naujagimiams – įprastai dėl komplikacijų kaip nekrotizuojantis enterokolitas, kuris ypač pažeidžia žarnynų audinius. Šios ligos galima ir paveldėti, tačiau tokie atvejai reti.

Trumpųjų žarnų sindromas kūdikiams

Kai kurie kūdikiai gimsta su jau per trumpomis ar neišsivysčiusiomis plonosiomis žarnomis. Tokiu atveju žarnynas gali būti itin trumpas, neišsivystęs ar net trūkti tam tikros jo dalies. Visgi dažniau problema atsiranda, kai kūdikiui ar vaikui dėl kitų sveikatos sutrikimų pašalinama dalis žarnos.

Kada prireikia žarnos pašalinimo?

Žarnos rezekcija – pagrindinė trumpųjų žarnų sindromo priežastis. Po šios operacijos trumpųjų žarnų sindromas pasireiškia ne visiems – rizika priklauso nuo šalinamos žarnų dalies, likusios žarnos ilgio ir būklės, bendros sveikatos bei amžiaus.

Kas dažniau susiduria su trumpųjų žarnų sindromu?

Šia liga dažniausiai serga tie, kuriems buvo pašalinta dalis plonųjų žarnų dėl kitos rimtos ligos arba kurie su tokia žarnų būsena gimė.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių atliekamos žarnų operacijos:

• Nekrotizuojantis enterokolitas – dažniausiai pasitaiko neišnešiotiems arba mažo svorio kūdikiams. Kyla stipri žarnų uždegimo ir sunykimo rizika.
• Gastroschizė – būklė, kai kūdikiui vystantis žarnos išauga už pilvo ertmės ribų.
• Plonųjų žarnų atrezija – įgimtas sutrikimas, kai žarnos siaurinasi ar nesiformuoja iki galo.
• Volvulus – žarnos užsisuka apie save, dėl to gali nutrūkti kraujo tiekimas ir pažeisti žarną.
• Krono liga – imuninės sistemos sukelta sunki žarnos uždegiminė liga.
• Invaginacija – žarnos atkarpa įsistumia į kitą žarnos dalį, kaip teleskopas, užblokuodama kraujotaką ir virškinimą.

Pagrindiniai trumpųjų žarnų sindromo simptomai

Vienas pirmųjų ir dažniausių požymių – ilgai trunkantis viduriavimas. Pradiniame etape pasireiškia ir kitų virškinimo sutrikimų. Laikui bėgant žmogus gali imti netekti svorio, silpti, atsiranda dehidratacijos požymių, trūksta svarbių maistinių medžiagų.

Ankstyvieji simptomai

• Viduriavimas – dažnas, sunkiai suvaldomas
• Riebios, šviesios, itin nemalonaus kvapo išmatos
• Pilvo diegliai, skausmas ar pūtimas
• Rėmuo
• Išsekimas, silpnumas
• Nenoras valgyti, nepageidaujamas svorio kritimas

Sunki dehidratacija ir mitybos nepakankamumas

• Reti šlapinimosi epizodai, mažai šlapimo (kūdikiams – sausos sauskelnės daugiau nei 3 valandas)
• Tamsus šlapimas
• Oda praradusi elastingumą
• Sausos lūpos, stiprus troškulys
• Galvos sukimasis, alpimo pojūtis
• Įdubę skruostai, akys
• Kūdikiams – verkiant nėra ašarų

Mitybos trūkumo požymiai gali pasireikšti taip:

• Pilvo pūtimas ar vandens susikaupimas
• Raumenų nykimas
• Sausa, pleiskanota oda
• Ištinę pėdos ar blauzdos
• Silpnas augimas kūdikiams
• Trūkstant atskirų vitaminų ar mineralų (magnio, cinko, geležies) pasireiškia specifiniai simptomai

Kokios galimos komplikacijos?

Trumpųjų žarnų sindromas gali sukelti daugybę kitų sveikatos problemų, kurios išsivysto, jei organizmas ilgai negauna reikiamų medžiagų:

• Nuolatinis viduriavimas, kuris gali baigtis sunkiu skysčių netekimu
• Stemplės uždegimas (ezofagitas) – dažniau, kai skrandis išskiria per daug rūgšties, kyla rėmuo, opelės, skausmas
• Kepenų suriebėjimas – susikaupia riebalų kepenyse, sutrinka funkcija, ypač jei žarnynas maitinamas per veną ilgą laiką
• Tulžies pūslės akmenys ir inkstų akmenys – dažnesni, kai blogai pasisavinami riebalai ir mineralai
• Vitaminų stoka: trūkstant A, D, E, B12, ir pagrindinių mikroelementų (pvz., cinko ar geležies) vystosi atskiros sveikatos problemos: nuo raumenų silpnumo, odos pokyčių iki augimo sutrikimų vaikams
• Medžiagų apykaitos sutrikimai kauluose (metabolinė kaulų liga) – dažnesni ilgai vartojant veninę mitybą
• D-pieno rūgšties acidozė – pasitaiko, kai nesuvirškinti angliavandeniai bakterijų paverčiami rūgštimi, kuri kaupiasi kraujyje ir pažeidžia nervų sistemą

Kaip nustatomas trumpųjų žarnų sindromas?

Nustatant šį sindromą reikia atlikti kelis tyrimus:

• Kraujo tyrimai parodo vitaminų, mineralų, kitų svarbių medžiagų trūkumą
• Išmatų tyrimai leidžia įvertinti riebalų kiekį – jei jų per daug, galimas žarnyno nepakankamumas
• Išmatų pasėliai naudojami infekcijų ar uždegimų žymenims ieškoti
• Vaizdo tyrimai: rentgenas, viršutinės virškinamojo trakto tyrimas su kontrastine medžiaga, kolonoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
• Kai kuriais atvejais naudojama speciali žarnų vaizdinimo technologija su kontrastine medžiaga

Trumpųjų žarnų sindromo gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – užtikrinti, kad organizmas gautų visas reikiamas medžiagas ir kuo ilgiau išvengtų komplikacijų, kol žarnynas apsipras prie naujų sąlygų.

Lengvo sindromo atvejais užtenka pamažu didinti maisto bei skysčių kiekį, sudaryti individualų mitybos planą, naudoti papildus. Kartais gali prireikti vaistų nuo viduriavimo.

Jei sindromas sunkesnis, gali būti paskiriama visavertė parenterinė mityba – tai maitinimas tiesiai į veną. Ypač sunkiais atvejais gali būti svarstoma žarnyno persodinimo operacija.

Kiti gydymo etapai

• Pradiniame, ūmiame etape pirmąsias savaites beveik visada naudojama veninė mityba ar maitinimas per specialų zondą į žarnyną
• Pereinamuoju laikotarpiu žarnynui prisitaikant dalis organizmo poreikių tenkinama per burną ar zondą, mažinamas priklausomumas nuo veninės mitybos
• Vėliau pereinama prie individualizuotos mitybos: valgymo dažnumas, sudėtis bei papildai parenkami pagal likusio žarnyno pajėgumą

Galimi chirurginiai sprendimai

• Dalis pacientų gali prireikti operacijų: ilgalaikio kateterio įvedimas veninei mitybai, specialaus maitinimo zondo įstatymas ar žarnos pailginimo procedūros
• Tais atvejais, kai natūralus žarnynas nebesugeba užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų, atliekama žarnyno persodinimo operacija

Vaistai ir kitos priemonės

• Paskiriami vaistai, padedantys sumažinti viduriavimą ar skrandžio rūgštingumą
• Kai kuriais atvejais skiriamas vaistas, skatinantis žarnos prisitaikymą (pvz., augimo hormono analogai arba žarnų gleivinę veikiantys preparatai)

Kaip gyventi su trumpųjų žarnų sindromu?

Būtina individualiai pritaikyta dieta, kurią sudaro mitybos specialistai. Paprastai rekomenduojama:

• Valgyti daug baltymų: kiaušinius, žuvį, mėsą, fermentinius pieno produktus ir riešutų kremą
• Pasirinkti lengvai virškinamus angliavandenius – baltą duoną, ryžius, bulves be odelės, makaronus
• Vengti riebių ir keptų patiekalų, saldumynų
• Kartais teks atsisakyti oksalatų gausių produktų (pvz., riešutų, špinatų), ypač jei dažnos inkstų akmenligės atakos
• Po operacijos laikinai riboti skaidulinių produktų (pilno grūdo duonos) vartojimą

Naudingi mitybos principai

• Valgykite dažnai, po nedaug – 4–6 mažesnes porcijas per dieną
• Gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį
• Gerkite ne daugiau nei pusę puodelio skysčio su kiekvienu valgymu

Jei atsiranda sunkus viduriavimas, gydytojas gali rekomenduoti specialų rehidratuojantį gėrimą. Norint priaugti svorio, kartais skiriami kaloringi baltyminiai kokteiliai bei multivitaminai.

Ilgalaikė priežiūra ir prognozė

Kai kam žarnynas prisitaiko ir po ilgesnio laiko pavyksta pasiekti įprastą gyvenimo kokybę – mityba tampa pakankama, komplikacijos sumažėja. Tačiau daliai pacientų visą gyvenimą reikia papildomų maisto papildų, specialių preparatų ar net veninės mitybos.

Kiek žarnynui pavyks prisitaikyti, priklauso nuo likusios žarnos ilgio, amžiaus, bendros sveikatos, ar yra išsaugotas storasis žarnynas. Visas prisitaikymo laikas gali tęstis keletą metų.

Pagalba ir kasdienis gyvenimas

Trumpųjų žarnų sindromas nuolat reikalauja dėmesio mitybai ir sveikatos būklei. Tiek suaugusiems, tiek vaikams reikalingas nuolatinis specialistų palaikymas, reguliarūs tyrimai, mitybos stebėjimas ir papildų vartojimas. Artimieji ar slaugytojai gali padėti laikytis gydytojų rekomendacijų bei kasdienės priežiūros plano.

Pagrindinės žinutės

• Trumpųjų žarnų sindromas išsivysto pašalinus žarnyną ar dėl įgimtos žarnų anomalijos
• Gydymas reikalauja kantrybės, dažnai užtrunka kelerius metus
• Reikia individualaus mitybos plano, papildų, neretai – parenterinės mitybos ar chirurginių priemonių