Tularemija: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir prevencija

Tularemija yra itin reta liga, kuri dažniausiai perduodama per užkrėstas erkes arba kontaktą su sergančiais gyvūnais. Nors pasaulyje ši infekcija aptinkama retai, kai kuriems žmonėms rizika susirgti yra didesnė dėl tam tikrų veiklų ar gyvenimo sąlygų.

Kas dažniau suserga tularemija

Yra keletas veiksnių, lemiančių didesnę tikimybę užsikrėsti tularemija. Pavyzdžiui, kai kurių profesijų atstovai, tokie kaip veterinarai, ūkininkai, medžiotojai, laboratorijų darbuotojai, laukinės gamtos prižiūrėtojai, įvairūs mėsos perdirbimo specialistai ar aplinkos tvarkytojai susiduria su dažnesniu kontaktu su potencialiai užkrėstais gyvūnais ar aplinka.

Taip pat rizika išauga tiems, kurie gyvena ar lankosi regionuose, kur ši infekcija paplitusi. Aktyviai medžiojant ar dirbant sode taip pat galima užsikrėsti, nes laukinės gamtos gyvūnai ir žemė gali būti infekuoti tularemijos bakterijomis. Dirbant su dirva, bakterijos gali patekti į organizmą per mažiausius odos įtrūkimus ar įkvėpus ore esančių dalelių.

Kaip nustatyti ir gydyti tularemiją

Atpažinti tularemiją nėra paprasta, nes simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų požymius. Diagnozę gydytojas nustato atlikęs specialius laboratorinius tyrimus, kurie patvirtina bakterijos buvimą organizme. Jei pasireiškia plaučių pažeidimo požymių, gali būti paskirta ir krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, kad įvertintų plaučių būklę.

Tularemija paprastai gydoma antibiotikais, kurie gali būti vartojami tabletėmis ar leidžiami į veną, priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo. Jei išsivysto komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar meningitas, gydymas papildomas specialiais vaistais nuo šių būklių. Nors dažniausiai persirgus organizmas įgyja imunitetą, kai kurie žmonės liga suserga pakartotinai.

Prevencijos būdai

• Renkantis medžioklės ar gyvūnų apdorojimo darbus, visada naudokite apsaugines pirštines, venkite odos kontakto su žalia mėsa.
• Nesirinkite liestis prie sergančių ar nugaišusių laukinių gyvūnų.
• Rūpinkitės, kad drabužiai kuo labiau dengtų atviras kūno vietas, ypač riešus ir kulkšnis, kad sumažintumėte erkių įkandimų tikimybę.
• Naudokite repelentus nuo vabzdžių ir reguliariai tikrinkite, ar ant kūno nėra erkių, jas pastebėję nedelsiant pašalinkite.
• Stenkitės gerti tik švarų, saugų vandenį ir gamindami žvėrieną ar laukinės gamtos mėsą – ją gerai iškepkite.

Laikantis šių paprastų atsargumo priemonių, galima išvengti tularemijos ir apsaugoti save bei artimuosius nuo šios retos infekcijos.