Tulžies pūslės ligų diagnostika

Tulžies pūslės ligos yra bendras terminas, apimantis įvairius sutrikimus, darančius įtaką šiai nedidelei, tačiau gyvybiškai svarbiai virškinimo sistemos daliai. Dažniausi iš jų – tulžies akmenligė, ūminis ir lėtinis tulžies pūslės uždegimas bei retesnės būklės, pavyzdžiui, tulžies pūslės vėžys.

Diagnozavimo kelias: nuo pokalbio iki vaizdinių tyrimų

Nors tulžies pūslės ligos įtarimą gali paskatinti simptomų analizė, apžiūra ar kraujo tyrimai, tiksliai nustatyti ligą padeda vaizdiniai tyrimai – visų pirma pilvo echoskopija. Kartais prireikia ir papildomų tyrimų, kad būtų tiksliai atskleista diagnozė.

Medicininės informacijos rinkimas

Diagnozavimą vis dažnai pradeda pokalbis. Jūsų gydytojas teiraujasi apie esamus ar buvusius pilvo skausmus, jų vietą ir ryšį su maistu, ypač riebiu. Klausimai gali būti apie panašius epizodus praeityje, jų stiprėjimą ar pasikartojimą, taip pat lydinčius simptomus, pvz., pykinimą, vėmimą, karščiavimą ar netikėtą svorio kritimą. Šis pokalbis padeda susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimą tulžies pūslės problemą ir jos komplikacijas.

Apžiūra ir požymiai

Kitas žingsnis – fizinis ištyrimas. Dėmesys skiriamas ne tik kūno temperatūrai ar širdies ritmui, bet ir tokiems požymiams kaip odos ar akių baltymų geltonumas (gelta), kuris gali reikšti tulžies akmenų nulemtą latako užkimšimą. Apžiūros metu gydytojas įvertina ir pilvo raumenų įsitempimą spaudžiant – vadinamą „apsauginę reakciją“. Dar viena svarbi diagnostinė priemonė – „Murphy ženklas“. Jos metu, giliai įkvėpus, spaudžiamas plotas ties tulžies pūsle. Jei šio veiksmo metu jaučiamas aštrus skausmas, įtariama tulžies pūslės liga.

Kraujo tyrimų reikšmė

Tulžies pūslės ligoms būdingi tam tikri laboratoriniai pokyčiai. Dažnai nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, rodantis uždegimą ar infekciją. Padidėję kepenų fermentai ir bilirubinas gali signalizuoti apie tulžies nutekėjimo sutrikimą ar tulžies latakų pažeidimą. Jei kyla įtarimų dėl naviko, gali būti paskiriami specifiniai žymenys, nors jie nėra patikimi tik tulžies pūslės ligoms.

Vaizdiniai tyrimai

• Pilvo echoskopija – pagrindinis ir dažniausiai pirmasis parenkamas tyrimas. Tai saugus, greitas ir neskausmingas būdas pamatyti tulžies pūslę, nustatyti akmenis, organo sienelės pokyčius, polipus ar darinius. Echoskopijos metu galima atlikti ir sonografinį Murphy ženklo testą: spaudžiant ultragarso daviklį į tulžies pūslės vietą giliai įkvepiant, skausmas rodo aktyvų uždegimą.
• HIDA skenavimas (hepatobiliarinė scintigrafija) naudojamas tais atvejais, kai echoskopijos rezultatai nėra aiškūs. Šio tyrimo metu per veną suleidžiama radioaktyvi medžiaga, kuri leidžia įvertinti tulžies tekėjimą. Jei tulžies pūslė „nematoma“, įtariamas latako užsikimšimas.
• Kompiuterinė tomografija (KT) gali padėti nustatyti komplikacijas, tokias kaip sienelės praplėtimas, pūliniai ar plyšimai, taip pat – kitas, retos eigos problemas.
• Magnetinio rezonanso tyrimai naudoja stiprų magnetinį lauką ir leidžia detaliai ištirti tiek kepenų, tiek tulžies latakų sistemos būklę, ypač įtariant akmens užsikimšimą pagrindiniame tulžties latake.
• ERKP (endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija) – procedūra, kurios metu vamzdelis su kamera įvedamas per burną iki dvylikapirštės žarnos. Per jį į tulžies latakus paduodama kontrastinė medžiaga ir atliekama rentgeno kontrolė. Šios procedūros metu galimas akmenų pašalinimas ar latakų stentavimas, taip pat biopsijos paėmimas, jei rasta įtartinų darinų.

Svarbiausi diferencinės diagnostikos niuansai

Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje dažnai leidžia įtarti tulžies pūslės problemas, tačiau būtina įvertinti ir kitų organų ligas. Kadangi kepenys yra glaudžiai susijusios su tulžies pūsle, tam tikros kepenų ligos taip pat gali sukelti panašų skausmą.

• Kepenų uždegimas (hepatitas) dažniausiai pasireiškia ne tik pilvo skausmu, bet ir gelta, šviesiomis išmatomis ar tamsiu šlapimu.
• Fitz-Hugh-Curtis sindromas susijęs su kepenų dangalo uždegimu, dažniau pasitaikantis moterims esant lėtiniam dubens uždegimui.
• Kepenų pūlinys – pūlių susikaupimas kepenyse, kuris rizikingesnis žmonėms su tam tikromis lėtinėmis ligomis.
• Portinės venos trombozė – kraujo krešulio susidarymas pagrindinėje kepenų venoje.
• Budd-Chiari sindromas – itin reta būklė, kai užsikemša kepenų nutekėjimą užtikrinančios venos.

Be to, epigastrinis (viršutinės vidurinės pilvo dalies) skausmas nebūtinai lemia diagnozuoti tulžies pūslės ligą. Jį gali sukelti ir:

• Refliuksas (GERL) – pasireiškia ne tik skausmu, bet ir rėmeniu ar rijimo sutrikimais.
• Opaligė – būdinga deginantis ar maudžiantis skausmas, lokalizuotas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos srityje.
• Skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas) – išsivysto dėl įvairių priežasčių: alkoholio, vaistų, infekcijų.
• Kasa uždegimas (pankreatitas) – stiprus, į nugarą plintantis skausmas, neretai lydimas pykinimo ir vėmimo.
• Miokardo infarktas (širdies priepuolis) – kai kada pirmasis simptomas pasireiškia skausmu pilvo viršuje, kartais derinant su dusuliu ar kitais širdies ligų požymiais.

Dažniausiai naudojami tyrimai ir jų tikslumas

• Abdominalinė echoskopija – pagrindinis tyrimas, kuriuo daugiau nei 95 % tikslumu nustatomi didesni nei 2 mm tulžies akmenys ir net 80 % atvejų – ūmus tulžies pūslės uždegimas.
• Kraujas tiriamas pagal bendrojo kraujo tyrimo rodiklius, kepenų funkcijos fermentus, amilazę ir lipazę, jei įtariamos komplikacijos ar kitos virškinimo sistemos ligos.
• Nenustatyta aiškiame paveiksle po pirminių tyrimų, tolimesnis kelias gali apimti HIDA, KT, MRT ar ERKP.

Tyrimų galimybės ir paskirtis

• Pilvo ultragarsas – aptinka akmenis, navikus ar uždegiminius pakitimus tulžies pūslėje ir kepenyse.
• HIDA testas – vertina tulžies judėjimą ir latakų praeinamumą.
• KT – padeda nustatyti retas ar pavojingas komplikacijas būdingas ūminiam uždegimui.
• ERKP – galima ir diagnostika, ir gydymas: aptikus užkimštą akmenį, jis pašalinamas tuo pat metu, galima įstatyti stentą ar paimti audinio mėginį tolesniems tyrimams.

Žinodami šiuos diagnostinius žingsnius ir galimas panašių simptomų priežastis, galite būti pasirengę pokalbiui su savo gydytoju ir aiškiau suprasti, koks tyrimų planas laukia esant pilvo skausmo klausimui.