Tyrimas rodo, kad Epšteino–Baro virusas greičiausiai yra pagrindinė išsėtinės sklerozės priežastis

Daugelį metų mokslininkai bandė suprasti, kas iš tikrųjų sukelia išsėtinę sklerozę (IS) – autoimuninę ligą, kuri kasmet paveikia apie 2,8 milijono žmonių visame pasaulyje.

Yra žinoma, kad įtakos turi genetika, gyvenimo būdas ir imuninės sistemos būklė, tačiau nė vienas veiksnys nėra atsakingas už visas IS formas. Pastarieji tyrimai atkreipė dėmesį į ryšį tarp dažnai pasitaikančio Epšteino-Baro viruso (EBV) ir išsėtinės sklerozės, tačiau iki šiol trūko aiškių įrodymų, kad būtent EBV sukelia šią ligą.

Stiprus ryšys tarp EBV ir išsėtinės sklerozės

Neseniai atliktas plataus masto tyrimas pateikė svarbių įrodymų apie galimą EBV vaidmenį išsėtinės sklerozės atsiradime. EBV priklauso herpes virusų šeimai ir yra itin paplitęs – juo užsikrėtę apie 95 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Dažniausiai virusas lieka neaktyvus, bet kai kurie žmonės po užsikrėtimo suserga mononukleoze ar kitomis retesnėmis komplikacijomis.

Per dvidešimt metų trunkančią partnerystę su kariuomenės sveikatos institucijomis, Harvardo tyrėjų komanda analizavo daugiau kaip 10 milijonų karių kraujo mėginius. Jie bandė išsiaiškinti, ar EBV, ar kitas infekcinis agentas, galėtų paskatinti IS išsivystymą.

Paaiškėjo, kad asmenims, kurie buvo užsikrėtę EBV, rizika susirgti IS buvo net 32 kartus didesnė, palyginti su EBV infekcijos nespėjusiais patirti žmonėmis. Net ir atsižvelgus į kitus rizikos veiksnius, tyrimo rezultatai parodė, jog būtent EBV išlieka reikšmingiausiu veiksniu.

Kodėl EBV išskirtinis?

Norint įrodyti priežastinį EBV ir IS ryšį, nepakanka tik aptikti virusą sergančiųjų organizme – reikia patvirtinti, kad infekcija visada įvyksta iki ligos pradžios. Siekdami išspręsti šį klausimą, tyrėjai išanalizavo kariuomenės šauktinių serumus – kiekvienas žmogus turėjo po tris mėginius: pradžioje, prieš ligos nustatymą ir tarpinį. Dauguma IS atvejų (visi, išskyrus vieną) iki ligos pradžios jau buvo užsikrėtę EBV.

Norėdami atmesti kitų patogenų įtaką, buvo patikrinti įvairūs virusai, įskaitant citomegalo virusą. Nors tyrimo dalyviai turėjo ir kitų infekcijų požymių, tik EBV antikūnų kiekiai pasižymėjo išskirtiniu ryšiu su IS atvejais.

Laiko faktorius: kaip nustatyta ligos ištaka

IS pažeidimai gali formuotis dar ilgai prieš pirmuosius simptomus. Tyrėjai naudojo neurofilamento lengvosios grandinės (NfL) žymenį, kuris leidžia pamatyti nervų sistemos pažeidimus net šešerius metus iki ligos pasireiškimo. Svarbu, kad EBV požymiai atsirasdavo dar anksčiau nei nervų pažeidimo žymenys, taip patvirtinant, kad virusas tikrai aplenkia ligą, o ne atvirkščiai.

Kas lemia, kad tik mažuma užsikrėtusiųjų suserga IS?

Vien tik EBV neužtenka, kad išsivystytų IS. Tam reikalingi ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, imuninės sistemos pokyčiai, tam tikrų genų aktyvacija ar aplinkos įtaka. Nors susidūrę su EBV yra beveik visi, tik labai maža dalis iš jų patiria išsėtinės sklerozės simptomus.

Tyrimai rodo, kad papildomas IS rizikos veiksnys yra vitamino D stoka. Taip pat rūkymas net 1,5 karto padidina tikimybę susirgti šia liga, palyginti su nerūkančiaisiais. Be to, pastebima, kad tam tikruose pasaulio regionuose IS atvejų dažnis išauga, tačiau priežastys vis dar nėra iki galo aiškios.

Nors įrodymai apie EBV vaidmenį stiprėja, galutinio atsakymo, kodėl vieni žmonės serga, kiti – ne, dar nėra. Dėl to EBV laikyti vienintele priežastimi vis dar anksti.

Perspektyvos: vakcinos ir kiti sprendimai

Šiuo metu nuo IS gydoma vaistais, kurie mažina ligos paūmėjimų skaičių ir sulėtina jos progresavimą. EBV dažniausiai išlieka B limfocituose – imuninėse ląstelėse, atsakingose už apsaugą nuo infekcijų. Manoma, kad laikui bėgant EBV gali pakeisti šias ląsteles ir padaryti jas žalingas.

Nauji gydymo metodai bando pasitelkti sveikas T ląsteles, kurios padėtų pašalinti EBV užkrėstas B ląsteles iš smegenų. Patirtis su kitais herpes virusais, tokiais kaip vėjaraupius sukeliantis varicella virusas, rodo, kad vakcinos gali padėti išvengti sunkių neurologinių ligų. Šio viruso vakcina iš esmės panaikino juostinę pūslelinę kaip rimtą sveikatos problemą.

Šiuo metu jau pradėti ankstyvosios stadijos EBV vakcinos klinikiniai bandymai. Jei būtų sukurta veiksminga ir plačiai naudojama vakcina nuo EBV, tai galėtų turėti milžinišką įtaką ne tik IS prevencijai, bet ir kitų ligų, tokių kaip tam tikros vėžio formos, išvengimui.

Ateityje daug dėmesio bus skiriama tyrimams, ar vakcinos iš tiesų gali sumažinti išsėtinės sklerozės riziką, visiškai užkertant kelią EBV infekcijai. Tyrėjai tiki, kad būtent šie rezultatai galutinai atsakys į klausimą apie EBV ir IS ryšį.

Elgesys ir aplinka: kaip galima sumažinti riziką

Nors EBV užsikrečia beveik visi, tik nedaugelis žmonių patiria IS požymius. Svarbu žinoti, kad gyvensenos veiksniai, tokie kaip rūkymas ir vitamino D trūkumas, taip pat prisideda prie rizikos padidėjimo. Tai dar kartą pabrėžia, kaip reikalinga rūpintis sveikata, ypač jei priklausote didesnės rizikos grupei.