Vaikų depresija: simptomai ir dažniausios formos

Vaikų depresija – vis dažnesnė problema, kuri gali paveikti bet kurią šeimą. Pastebėta, kad vaikai, kurių artimieji yra susidūrę su depresija, dažniau susiduria su šia liga ir anksčiau nei tie, kurių šeimoje depresijos nebuvo. Be to, didesnę riziką patiria vaikai, augantys nestabilioje ar konfliktinėje aplinkoje bei tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.

Depresijos atpažinimas vaikystėje

Kai vaiko nuotaikų ir elgesio pokyčiai užsitęsia ilgiau nei porą savaičių, itin svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis ir į vaikų psichikos sveikatos specialistą, kuris išsamiai įvertins situaciją. Dažnai pediatrai pirmiausia nori pasikalbėti su vaiku privačiai, o vėliau atlikti interviu su tėvais ar vaiką prižiūrinčiais asmenimis. Papildomai galima pasitelkti mokytojų, draugų stebėjimus.

Pagal pagalbinę informaciją iš artimos aplinkos specialistams lengviau pamatyti, ar tai – išlikę ar naujai atsiradę simptomai. Nors nėra vieno testo, kuris tiksliai patvirtintų diagnozę, labai naudingos yra klausimynų anketos vaikui ir tėvams. Išaiškėja ir kitos sunkumus galinčios lemti priežastys – pavyzdžiui, dėmesio sutrikimas, elgesio ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai.

Psichikos sveikatos patikros vaikams

Vis daugiau vaikų gydytojų pradeda psichikos sveikatos patikras jau nuo 11 metų ir jas reguliariai kartoja kasmet. Profilaktinės patikros padeda anksti pastebėti nerimo arba depresijos požymius ir laiku pradėti pagalbą.

Depresijos gydymas vaikams

Vaikų depresijai gydyti paprastai taikomi tie patys metodai, kaip ir suaugusiesiems: psichoterapija ir prireikus vaistai. Dažniausiai pradedama nuo terapijos, o vaistai svarstomi tada, kai situacija nedaugėja. Tyrimai rodo, kad efektyviausias rezultatas pasiekiamas derinant abu būdus.

Depresijai gydyti vaikams dažnai skiriamas fluoksetinas – šis vaistas laikomas tinkamu nuo 8 metų. Gydymas turi vykti tik prižiūrint specialistui, nes visi šios grupės vaistai yra susiję su padidėjusia suicidinių minčių rizika. Labai svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir ją aptarti su gydytoju, kad būtų įvertinta tiek nauda, tiek galimi sunkumai.

Gydymas vaikams, sergantiems bipoliniu sutrikimu

Bipoliniam sutrikimui gydyti vaikams, be terapijos, dažnai skiriami vaistų deriniai – antidepresantai ir nuotaikos stabilizatoriai. Tačiau antidepresantai tokiais atvejais turi būti naudojami labai atsargiai, nes gali sukelti manijos ar perdėto aktyvumo epizodus. Visas gydymo planas turėtų apimti ne tik reguliarius vizitus pas gydytoją, bet ir terapiją, kurios metu mokomasi tinkamai valdyti emocijas bei elgesį.

Kaip atpažinti galimą savižudybės riziką

Tėvai ypač turėtų būti budrūs, jei pastebi staigius vaiko elgesio pasikeitimus ar ženklus, rodančius didėjančią savižudybės riziką.

• Pastebimi pokyčiai mityboje, miego režime ar kasdieniuose įpročiuose
• Vaikas vengiantis bendrauti, net su šeimos nariais
• Apie savižudybę, beviltiškumą ar bejėgiškumą kalbama garsiai ar užuominomis
• Dažnesnis rizikingas ar nepageidaujamas elgesys, įskaitant seksualinį
• Padidėjęs susidomėjimas pavojingomis veiklomis, dažnos traumos ar nelaimingi atsitikimai
• Narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas
• Daug dėmesio skiriama tamsioms, niūrioms temoms
• Kalbos apie mirtį
• Daugiau verkiama ar emocijos visiškai užgniaužiamos
• Pasilavinami asmeniniai daiktai kitiems

Kilus įtarimui, kad vaikas jaučiasi blogai, svarbu neužverti durų pokalbiui. Net jei jums atrodo, kad problema nėra reikšminga, vaikas ją gali išgyventi labai stipriai. Skatinkite atvirą bendravimą, venkite nurodinėjimų ir dažniau klausykitės – taip lengviau suprasite, kas iš tikrųjų vyksta. Jeigu sunku susišnekėti ar jaučiatės bejėgiai, nedvejokite kreiptis į specialistus.

Ilgalaikė depresijos eiga vaikystėje

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų depresijos atvejai fiksuojami vis jaunesniame amžiuje negu anksčiau. Gali būti, kad depresija pasikartos ir vėlesniame gyvenime. Vaikų depresija dažnai pasireiškia kartu su kitomis fizinėmis ar psichikos sveikatos problemomis. Svarbu kuo anksčiau atpažinti simptomus, pradėti gydymą bei atidžiai stebėti vaiką bėgant laikui.

Tėvai dažnai išsigąsta ar tiesiog nenori patikėti, kad jų vaikas gali sirgti depresija – socialiniai stereotipai tik sustiprina šią nuostatą. Tačiau būtent atvirumas, žinios ir pagalba leidžia vaikui augti psichologiškai ir fiziškai sveikam. Domėkitės, kokį poveikį depresija gali turėti paauglystėje ir suaugus, nes žinios ir ankstyvas dėmesys gali naudą išlikti visam gyvenimui.