Kraujagyslių uždegimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Vaskulitas – tai uždegiminė liga, kuri pažeidžia kraujagysles, stabdo kraujotaką organams ir audiniams. Sutrinka kraujo kelias, todėl audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Tai gali sukelti įvairiausių sveikatos bėdų, priklausomai nuo to, kurios kūno vietos paveiktos.

Kas yra vaskulitas?

Vaskulitas, dar vadinamas angiitu ar arteritu, yra būklė, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja kraujagysles. Uždegimas išbrinkina kraujagyslių sieneles, jos susiaurėja, kartais netgi visiškai užsikemša. Jeigu organai ir audiniai negauna pakankamai kraujo ir deguonies, gali kilti rimta žala.

Pagrindiniai simptomai

Vaskulitas pasireiškia įvairiai, nes viskas priklauso nuo to, kurios kraujagyslės paveiktos. Visgi dažniausiai pasireiškia šie bendri požymiai:

• Padidėjusi temperatūra
• Apatiškumas, nuovargis
• Galvos skausmai
• Raumenų ar sąnarių skausmas
• Nepageidaujamas svorio kritimas
• Apetito sumažėjimas

Be bendrų simptomų, gali išryškėti ir tam tikroms kūno dalims būdingi požymiai:

• Akys: paraudimas, niežulys, deginimas, dvejinimasis, netgi laikinas ar nuolatinis regos praradimas.
• Oda: bėrimai, gumbeliai ar atviros žaizdelės.
• Nervai: silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas, skausmas.
• Smegenys: didesnė insulto tikimybė.
• Širdis: ritmas gali tapti nereguliarus, galimas net infarktas.
• Inkstai: gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.
• Virškinamasis traktas: pilvo skausmas, kraujo pėdsakai išmatose.
• Ausys: švilpimas, svaigulys, kartais staigus klausos netekimas, vidinės ausies uždegimai.
• Galūnės: rankų ar pėdų tirpimas, silpnumas, patinę ar sukietėję delnai bei padai.
• Plaučiai: dusulys, kraujo atkosėjimas.
• Lytiniai organai: gali atsirasti opos ar žaizdelės.
• Nosis: peršalimo požymiai, pūslės nosyje, pūlinga sloga.
• Burnos ertmė: patinusi ir sausa lūpų ar liežuvio oda, patinęs burnos gleivinė ir gerklė.

Vaskulito rūšys

Vaskulitas – bendras terminas, apibūdinantis daugelį ligų, kurių metu uždegamos kraujagyslės. Pagal uždegamų kraujagyslių dydį, vaskulitas skirstomas į kelias pagrindines rūšis. Kiekviena iš jų gali paveikti skirtingo amžiaus žmones ir organus:

• Sisteminio vaskulito atveju uždegimas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje.
• Fizinio krūvio vaskulitas dažniausiai kamuoja vyresnes nei 50 metų moteris po intensyvios veiklos, ypač karštomis dienomis. Pasirodo bėrimai ant kojų, kurie greitai išnyksta.
• Dilgėlinė vaskulitas paveikia smulkias kraujagysles odoje ir pasireiškia niežtinčiomis dėmėmis ar dilgėline. Sunkesniais atvejais gali pažeisti kitus organus.
• Leukocitoklastinis vaskulitas – uždegimą sukelia imuninės sistemos ląstelės, dėl ko odoje, dažniausiai ant kojų, atsiranda iškilusių dėmelių. Paprastai apsiriboja oda, bet gali išplisti į kitus organus.
• ANCA vaskulitas susijęs su baltųjų kraujo kūnelių agresija prieš smulkias kraujagysles. Pasireiškia įvairiais simptomais, priklausomai nuo pažeistos vietos.
• IGA vaskulitas – dažniausiai vaikų vaskulito rūšis, kai uždegamos ir kraujuoja smulkios kraujagyslės odoje, sąnariuose, žarnyne ir inkstuose. Būdingas iškilęs raudonas bėrimas ant kojų ir sėdmenų, taip pat pilvo ar sąnarių skausmas, paburkimas, inkstų uždegimas.
• Odos vaskulitas dažniausiai pasitaikanti forma. Dėl kraujagyslių pažeidimo odoje matomos iškilusios dėmės.
• CNS vaskulitas – kai smegenų ar nugaros smegenų kraujagyslės tampa uždegiminės. Tai rimta būklė, bet dažnai pavyksta gydyti.
• Reumatoidinis vaskulitas – pasitaiko žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, kai ši liga pažeidžia ir kraujagysles. Dažniausiai paveikia odą, nervus, pirštus bei kojų pirštus.
• Tarp kitų retų rūšių – milžiniškųjų ląstelių arteritas, poliarteritas nodoza, Takayasu arteritas, Behčeto ir Kawasaki ligos.

Kas sukelia vaskulitą?

Ne visada žinoma, kodėl išsivysto vaskulitas. Vis dėlto galimi tokie veiksniai:

• Autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė, Sjögreno sindromas)
• Kai kurios virusinės infekcijos (hepatitas B, C), kurios sutrikdo imuninės sistemos darbą ir pažeidžia kraujagysles
• Alerginės reakcijos į vaistus
• Kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemija ar limfoma

Rizikos veiksniai

Nors vaskulitas gali ištikti bet ką, tam tikros situacijos padidina riziką:

• Amžius: kai kurios rūšys dažnesnės vyresniems, kitos – vaikams
• Paveldimumas: šeimoje pasitaikę atvejai
• Rūkymas
• Stimuliuojančių medžiagų vartojimas, pavyzdžiui, kokaino
• Kai kurie vaistai
• Kiti imuninės sistemos sutrikimai
• Kai kurios infekcijos
• Lytis: kai kurios rūšys dažnesnės tam tikros lyties žmonėms

Ar vaskulitas dažnas?

Dauguma vaskulito formų pasitaiko itin retai. Dažniau susiduria žmonės, kurių amžius viršija 50 metų, tačiau net ir tarp jų sergamumas išlieka žemas. Jaunesni asmenys ar vaikai serga dar rečiau.

Kaip nustatomas vaskulitas?

Nustatyti vaskulitą nėra paprasta. Gydytojas analizuos visą medicininę istoriją ir atliks apžiūrą. Nėra vieno testo, kuris leistų tiksliai patvirtinti ligą, todėl taikomos įvairios diagnostikos priemonės:

• Kraujo tyrimai – ieškoma specifinių kraujo ląstelių ar antikūnų, kurie rodo uždegimą.
• Šlapimo tyrimai padeda įvertinti, ar inkstai pažeisti.
• Vaizdiniai tyrimai: rentgenogramos, MRT, KT, ultragarsas – parodo uždegimo židinius kraujagyslėse ar organuose.
• Angiograma: į kraujotaką suleidžiama kontrastinės medžiagos, kuri padeda išryškinti kraujagysles.
• Širdies tyrimai (echokardiograma) įvertina širdies veiklą.
• Biopsija – paimamas audinio mėginys, kurį tiria dėl uždegimo požymių.

Vaskulito gydymas

Gydymo taktika parenkama pagal ligos rūšį, jos sunkumą ir pažeistus organus. Dažniausiai svarbiausi tikslai – suvaldyti uždegimą ir saugoti organus nuo pažeidimų.

• Svarbiausi vaistai – kortikosteroidai (pvz., prednizolonas). Jie efektyviai slopina uždegimą.
• Norint pagerinti gydymo efektą, gali būti skiriamas papildomas preparatų derinys: azatioprinas, ciklofosfamidas, metotreksatas, mikofenolatas, rituksimabas, tocilizumabas. Jie parenkami pagal individualią situaciją.
• Kai kuriuose atvejuose, jei uždegimas sukėlė rimtesnius pakitimus, pavyzdžiui, aneurizmą ar užsikimšusią arteriją, gali prireikti operacijos, kad būtų atstatyta kraujotaka ar sustabdytos komplikacijos.

Galimos komplikacijos

Sudėtingesniais atvejais vaskulitas gali sukelti šias pasekmes:

• Organų pažeidimus
• Kraujo krešulius
• Kraujagyslių išsiplėtimą (aneurizmą)
• Regos praradimą
• Infekcijas

Vaskulito eiga ir gyvenimas su liga

Nors šios ligos visiškai išgydyti nepavyksta, daugeliui žmonių pavyksta pasiekti ilgas simptomų neturėjimo fazes ar netgi gyventi aktyvų gyvenimą. Gydymas padeda suvaldyti uždegimą ir sumažinti poveikį organams. Ligos eiga priklauso nuo:

• Ligos rūšies
• Diagnozės nustatymo greičio
• Kiek stipriai ir kurie organai pažeisti
• Kitų gretutinių sveikatos problemų

Kasdienybė sergant vaskulitu

• Nuolatinis bendravimas su gydytoju ir gydymo režimo laikymasis padeda pasiekti geresnę savijautą.
• Judėjimas ir fizinis aktyvumas stiprina kūną, palaiko gerą nuotaiką ir padeda išvengti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, kaulų retėjimo, gliukozės ar kraujospūdžio padidėjimo dėl vaistų.
• Subalansuota mityba – daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos ir žuvies, mažiau cukraus ir sočiųjų riebalų – stiprina organizmą ir padeda tvarkytis su vaistų poveikiu.
• Neramių dienų ar psichologinių sunkumų atveju verta kreiptis į palaikymo grupes, artimuosius ar specialistus.
• Atsinaujinančios vakcinacijos apsaugo nuo tokių infekcijų kaip gripo ar plaučių uždegimo, kurios gali būti pavojingos esant nusilpusiai imuninei sistemai.

Ką svarbu žinoti?

Vaskulitas – tai liga, pažeidžianti kraujagyslių sieneles ir trukdanti kraujotakai. Nepaisant to, kad ši liga dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą, tinkamai gydoma ji ne tik leidžia pasiekti rimtų pagerėjimo fazių, bet ir išvengti rimtų komplikacijų. Dažniausiai gydoma stipriais uždegimą slopinančiais vaistais, o gyvenimo kokybę pagerina sąmoninga priežiūra ir sveika gyvensena.