Vėjaraupių diagnozė: kaip nustatoma ši liga

Vėjaraupiai – tai infekcinė liga, kurią daugelis pirmą kartą išgirsta vaikystėje. Dažniausiai ją nesunku atpažinti dėl būdingo bėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir papildomų tyrimų, ypač jei liga pasireiškia nestandartiškai.

Kaip pasireiškia vėjaraupiai

Ryškiausias vėjaraupių požymis – niežtintis, raudonas bėrimas, kuris greitai virsta pūslelėmis. Dažnai oda ima berti praėjus kelioms dienoms po karščiavimo ar bendro negalavimo. Prieš kelis dešimtmečius vėjaraupiai buvo itin dažna vaikų liga, todėl daugelis žmonių atpažindavo ją vos tik išvydę tipinį bėrimą.

Sutrikus atpažinimui – vakcinos įtaka

Pastačius vakciną, šios ligos atvejų ženkliai sumažėjo, todėl šiandien daugelis tėvų patys vėjaraupių nėra matę. Tai apsunkina savęs stebėjimą namuose, nes daug kas su vėjaraupių bėrimu nėra susidūrę. Be to, yra ir kitų ligų, galinčių sukelti panašius odos bėrimus, todėl visada pravartu kreiptis į gydytoją, jei iškyla niežtintis, paraudęs bėrimas.

Kaip diagnozuojami vėjaraupiai

Daugeliu atvejų gydytojui užtenka apžiūrėti odos bėrimą ir įvertinti kitus simptomus, kad patvirtintų vėjaraupių diagnozę. Gydytojas dažnai pasiteiraus, kada prasidėjo požymiai, ar kontaktavote su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, ir paklaus apie papildomus simptomus.

Kada reikalingi papildomi tyrimai

Kai kuriomis aplinkybėmis gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai:

• Labai lengvos ligos formos atveju, kai bėrimas atrodo neįprastai – nesusidaro būdingos pūslelės, o bėrimas primena vabzdžių įkandimus ar alergiją.
• Nėštumo metu, jei atsiranda vėjaraupių simptomų arba buvo kontaktas su sergančiu asmeniu – ligos eiga gali kelti pavojų besilaukiančiai ir vaisiui.
• Po vakcinos, jei vis tiek atsirado tipinis vėjaraupių bėrimas – retais atvejais, net ir paskiepijus, galima užsikrėsti virusu, todėl diagnozei patvirtinti dažnai atliekami kraujo ar viruso kultūros tyrimai.
• Nestandartinių simptomų atvejais, kai kyla abejonių dėl ligos kilmės.

Kokie tyrimai gali būti skiriami

• Kraujo tyrimas: tikrinama, ar kraujyje yra antikūnų prieš vėjaraupių sukėlėją – varicella-zoster virusą. Vienas patikimiausių diagnostikos būdų – PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas, leidžiantis greitai ir tiksliai nustatyti virusą.
• Viruso kultūra: iš bėrimo pūslelės paimamas mėginys ir laboratorijoje ieškoma vėjaraupių viruso. Šis tyrimas užtrunka ilgiau, nes reikia palaukti, kol virusas išaugs.

Kitų ligų atskyrimas

Yra nemažai odos būklių, kurios gali imituoti vėjaraupių bėrimą. Dažniausiai pasitaikančios:

• Vabzdžių (ypač blakių) įkandimai
• Impetiga
• Niežai
• Paprastoji pūslelinė
• Kontaktinis dermatitas
• Alerginės reakcijos į vaistus

Kuo vėjaraupiai pavojingi suaugusiems

Vyresniems paaugliams ir suaugusiesiems vėjaraupiai dažniausiai būna sunkesni: dažniau išberia odą, didesnė komplikacijų (kepenų, kvėpavimo sistemos, nervų pažeidimų ir net plaučių uždegimo) tikimybė. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje, tačiau kitose pasaulio šalyse, kur mažiau sirgta ar skiepijama, suaugę žmonės taip pat rizikuoja susirgti sunkiau.

Kas sukelia vėjaraupius

Ligos kaltininkas – varicella-zoster virusas. Jis ne tik sukelia vėjaraupius, bet vėliau gyvenime gali sugrįžti kaip juostinė pūslelinė.