Vėjaraupių požymiai, simptomai ir galimos komplikacijos

Vėjaraupiai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri daugiausia paveikia vaikus, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei vaikystėje nebuvo persirgta ar nesiskiepijo. Ligą sukelia vėjaraupių–juostinės pūslelinės virusas (VZV), sukeliantis specifinius bėrimus, karščiavimą ir kitus nemalonius pojūčius. Vėjaraupiai dažniausiai pasireiškia lengva eiga, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Dažniausi vėjaraupių požymiai

Tipiškiausias vėjaraupių požymis – niežtintis, raudonas bėrimas, atsirandantis staiga. Iš pradžių jis pasirodo ant veido, galvos odos, krūtinės ir nugaros, o vėliau plinta į rankas bei kojas. Bėrimo dėmelės pavirsta vandeningomis pūslelėmis, kurios plyšta ir padengia šašu. Paprastai tokie pažeidimai pasirodo grupėmis, todėl tuo pat metu galima matyti įvairių stadijų bėrimo elementus.

Įprasta žinoti, kad prieš bėrimą arba kartu su juo gali išsivystyti:

• Nedidelis ar vidutinis karščiavimas
• Bendras silpnumas, vangumas
• Silpnas galvos skausmas
• Sumažėjęs apetitas
• Nedidelis pilvo skausmas
• Patinę limfmazgiai

Suaugusiems vėjaraupiai dažnai prasideda šiais bendrais simptomais, o vaikams bėrimas tampa pirmąja liga išduodančia žyme. Užsikrėtęs žmogus virusą platina jau prieš pasirodant bėrimams – todėl itin svarbu laikytis izoliacijos namuose nuo mokyklos, darbo ar kitų užsiėmimų. Tipiškai vieno žmogaus kūną bėrimai gali padengti nuo 100 iki 300 papulių; suaugusieji dažniausiai jų turi daugiau nei mažesni vaikai.

Kiek laiko užtrunka, kol pasirodo simptomai?

Nuo užsikrėtimo vėjaraupiais iki pirmųjų požymių dažniausiai praeina maždaug dvi savaitės, tačiau šis laikotarpis gali svyruoti nuo 10 iki 21 dienos.

Bėrimo eiga

Kiekvienas bėrimo elementas pirmiausia pasirodo kaip nedidelė raudona dėmelė (papulė), kurios skersmuo – 2–4 mm. Greitai ji prisipildo skaidraus skysčio, įgauna lašo formą ir tampa labai užkrečiama. Po 8–12 valandų skysčio turinys pasidaro drumstas, pūslelės pratrūksta ir vietoje susidaro šašas, kuris paprastai nukrenta per savaitę. Tuo tarpu odos pažeidimo vietose dar gali susidaryti nauji bėrimai. Žmogus išlieka užkrečiamas tol, kol visi bėrimai būna užgiję ir nebepasirodo naujų.

Vengti kasymosi būtina, kadangi per pažeistą odą bakterijos lengvai patenka į ją ir gali sukelti antrines infekcijas ar palikti randus.

Rečiau pasitaikantys simptomai

Kai kuriems žmonėms bėrimas gali išplisti ir į gleivinių paviršius – burnoje, akyse, net lytinėse srityse. Retais atvejais, net pilnai paskiepyti vaikai ar suaugusieji gali susirgti taip vadinamais pralaimėtais (breakthrough) vėjaraupiais. Tokia ligos forma dažniausiai būna gerokai lengvesnė: išberia mažiau nei 50 dėmelių, temperatūra išlieka normali ar pakyla tik menkai, pūslelių visai gali nebūti. Šie požymiai dažnai primena vabzdžių įkandimus ar įprastus odos bėrimus, sveikata atsistato per 3–5 dienas.

Galimos komplikacijos

Didžiajai daliai sveikų žmonių vėjaraupiai praeina be sunkių padarinių, tačiau kartais ši infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausi pavojai kyla suaugusiesiems (ypač vyresniems nei 65 metų), turintiems nusilpusį imunitetą ar tam tikras ligas.

• Antrinės odos infekcijos – kai dėl kasymosi bakterijos patenka per pažeistą odą (dažniausiai pasitaiko Staphylococcus aureus ar Streptococcus pyogenes sukeltos infekcijos, pvz., impetiga, celiulitas, limfmazgių uždegimas). Daugeliu atvejų tokias infekcijas galima sėkmingai gydyti antibiotikais, tačiau kartais bakterijos išplinta kraujotakoje ir sukelia sunkias būkles – bakteriemiją, sepsį ar net meningitą.
• Nervų sistemos sutrikimai – vaikams gali pasireikšti ūmi cerebelinė ataksija (sutrinka koordinacija, vaikščiojimas, kalba, gali išlikti keliolika dienų ar ilgiau, bet dažniausiai išnyksta savaime). Sunkesnis pažeidimas – meningoencefalitas, kai uždegimas išplinta į smegenų dangalus. Tuomet pasireiškia stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai. Tokios komplikacijos dažnesnės tiems, kurių imunitetas nusilpęs.
• Plaučių uždegimas – suaugusiesiems vėjaraupinė pneumonija yra viena dažniausių rimtų šios infekcijos pasekmių. Tokia rizika ypač didelė nėštumo metu (ypač trečią trimestrą), rūkant, sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Apytikriai kas keturi šimtai susirgusiųjų suaugusiųjų dėl šios komplikacijos patenka į ligoninę.
• Juostinė pūslelinė – po vėjaraupių virusas lieka „miegoti“ tam tikruose nervų rezginiuose ir gali suaktyvėti po daugelio metų, sukeldamas stiprų, skaudantį pūslelinį bėrimą (juostinę pūslelinę). Ypač didelė rizika vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems; skiepai nuo juostinės pūslelinės padeda sumažinti tikimybę susirgti šia liga.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai vėjaraupiai praeina savaime ir gydytojas gali atpažinti ligą pagal būdingus požymius net per nuotolį, tam tikrais atvejais būtina skubi konsultacija:

• Odos bėrimo elementai pradeda didėti, smarkiai skauda ar perauga į pūlinius
• Bėrimai virsta opomis ar iš jų sunkiasi pūlingos išskyros
• Aukšta temperatūra su šaltkrėčiu
• Patinę ir skaudantys limfmazgiai kakle
• Išplitęs bėrimas į akis
• Kvėpavimo pasunkėjimas, dusulys ar švokštimas
• Rijimo sunkumai
• Stiprus galvos skausmas, sprando skausmas ar pakitusios regos simptomai
• Nuolatinis, neguodžiamas verksmas mažiems vaikams

Pirmieji vėjaraupių požymiai

Iš pradžių susirgusysis dažniausiai pajunta bendrus peršalimo ar gripo požymius – vangumą, pakilusią temperatūrą, galvos ar kūno skausmus. Po jų greitai pasirodo tipiškas bėrimas, kuris pereina į pūsleles. Kadangi inkubacinis periodas gali trukti iki trijų savaičių, ligos simptomai atsiranda ne iš karto po kontakto su užsikrėtusiuoju.

Kaip palengvinti vėjaraupių eigą?

Specialaus gydymo, visiškai pašalinančio vėjaraupius, nėra – liga paprastai pasitraukia savaime. Siekiant sumažinti niežėjimą, naudingi odą raminantys namų metodai. Skausmui ar karščiavimui mažinti tinka nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Esant sunkesnei eigai ar rizikos grupėms, gydytojas gali paskirti priešvirusinius vaistus.

Ar galima išvengti vėjaraupių po kontakto su sergančiuoju?

Be skiepų, efektyvios apsaugos nuo vėjaraupių po ekspozicijos praktiškai nėra – užsikrėtimo rizika labai didelė. Infekcijos atveju, net 9 iš 10 nesiskiepijusių, artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų, suserga vėjaraupiais.