Venlafaksino vartojimas, dozavimas ir šalutiniai poveikiai

Venlafaksinas suaugusiesiems skiriamas gydyti didžiajai depresinei sutrikčiai. Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulės taip pat vartojamos generalizuoto nerimo sutrikimui gydyti (būklė, kai sunku kontroliuoti nuolatinį nerimą), socialiniam nerimo sutrikimui (dideliam bendravimo ar pasirodymo baimės sutrikimui, trukdančiam įprastai veiklai) ir panikos sutrikimui (staigūs, nenumatyti stiprios baimės ir nerimo priepuoliai arba nuolatinis nuogąstavimas dėl tokių priepuolių).

Venlafaksinas priklauso vaistų grupei, vadinamai selektyviais serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Šis vaistas didina natūralių medžiagų – serotonino ir noradrenalino – kiekį smegenyse, kurie padeda palaikyti psichologinę pusiausvyrą.

Įspėjimai

Venlafaksino negalima vartoti esant nekontroliuojamai uždaro kampo glaukomai.

Nevartokite venlafaksino per 7 dienas iki arba 14 dienų po to, kai vartojote MAO inhibitorių (tokių kaip izokarboksazidas, linezolidas, metileno mėlynoji, fenelzinas ar tranilciprominas).

Kai kuriems jauniems žmonėms pradėjus vartoti antidepresantą gali kilti minčių apie savižudybę. Atidžiai stebėkite nuotaikos ar simptomų pokyčius. Gydytojui nedelsiant praneškite apie bet kokius naujus ar sunkėjančius simptomus, tokius kaip: nuotaikos ar elgesio pokyčiai, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai, miego sutrikimai, impulsyvumas, dirglumas, neramumas, agresyvumas, pernelyg didelis aktyvumas, prislėgta nuotaika arba mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.

Venlafaksino vartojimo nutraukimo negalima pradėti be gydytojo konsultacijos.

Neduokite šio vaisto jaunesniems nei 18 metų asmenims be gydytojo rekomendacijos. Venlafaksinas nėra patvirtintas vaikų gydymui.

Prieš pradedant vartoti

Venlafaksino negalima vartoti, jei jam arba desvenlafaksinui esate alergiškas.

Nevartokite venlafaksino, jei per paskutines 14 dienų vartojote MAO inhibitorių. Tokiu atveju gali kilti pavojinga vaistų sąveika. MAO inhibitoriai yra: izokarboksazidas, linezolidas, metileno mėlynoji, fenelzinas, tranilciprominas.

Pasakykite gydytojui, jei vartojate stimuliatorių, opioidinius vaistus, augalinius preparatus ar vaistus nuo depresijos, psichikos sutrikimų, Parkinsono ligos, migrenos, rimtų infekcijų arba pykinimo ir vėmimo profilaktikai. Tai gali sukelti pavojingą būseną, vadinamą serotonino sindromu.

Kad įsitikintumėte, ar venlafaksinas jums saugus, įspėkite gydytoją, jei esate patyrę:

• bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija);
• širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis;
• diabetas;
• plaučių ligos;
• glaukoma;
• skydliaukės sutrikimai;
• traukulių;
• seksualinių problemų;
• kraujavimo sutrikimų;
• natrio kiekio kraujyje sumažėjimo;
• kepenų ar inkstų ligos.

Pradėjus depresijos gydymą, kai kuriems jaunuoliams gali padidėti minčių apie savižudybę rizika. Stebėkite savo nuotaiką bei pasitarkite su artimaisiais ar prižiūrėtojais dėl netikėtų elgesio pokyčių.

Vartojant šį vaistą nėštumo metu gali būti pakenkta kūdikiui, tačiau staigus nutraukimas irgi gali būti pavojingas. Nenustokite vartoti ar nepradėkite vartoti venlafaksino nepasitarę su gydytoju.

Jei laukiatės, jūsų vardas gali būti įtrauktas į nėščiųjų registrą, kad būtų stebimas venlafaksino poveikis kūdikiui.

Pasitarkite su gydytoju, ar saugu maitinti krūtimi vartojant šį vaistą.

Kaip vartoti venlafaksiną?

Vartokite venlafaksiną tik taip, kaip paskyrė gydytojas. Laikykitės visų vartojimo nurodymų ir perskaitykite informacinius lapelius. Gydytojas gali koreguoti dozę.

Vartokite vaistą kartu su maistu tuo pačiu metu kiekvieną dieną.

Nurykite pailginto atpalaidavimo kapsulę arba tabletę nesukramtę, nesmulkindami ir neatidarydami.

Jei negalite nuryti kapsulės, galite ją atidaryti ir sumaišyti jos turinį su obuolių tyre. Mišinį prarykite iš karto, nekramtydami.

Praneškite gydytojui apie bet kokius seksualinės funkcijos pokyčius, pavyzdžiui, sumažėjusį lytinį potraukį, orgazmo ar erekcijos/ejakuliacijos sutrikimus. Kai kurios šios problemos gali būti gydomos.

Šio vaisto poveikis gali pasijausti tik po kelių savaičių. Nenutraukite vartojimo staiga – tai gali sukelti nemalonius simptomus (tokius kaip neramumas, sumišimas, dilgčiojimas ar elektros smūgio pojūtis). Prieš nutraukdami vaisto vartojimą, pasitarkite su gydytoju.

Dažnai tikrinkite kraujospūdį.

Šis vaistas gali sukelti klaidingus rezultatus šlapimo tyrimuose dėl narkotikų. Praneškite laboratorijai, kad vartojate venlafaksiną.

Laikykite vaistą kambario temperatūroje, saugokite nuo drėgmės ir šilumos.

Dozavimo informacija

Įprasta suaugusiųjų dozė depresijos gydymui:

Tiesioginio atpalaidavimo forma:

• Pradinis kiekis: 37,5 mg du kartus per dieną ARBA 25 mg tris kartus per dieną
• Palaikomoji dozė: 75–150 mg per parą, padalytos į kelias dozes
• Maksimalus kiekis: vidutinio sunkumo – iki 225 mg per parą; sunki depresija – iki 375 mg per parą

Pailginto atpalaidavimo forma:

• Pradinis kiekis: 75 mg kartą per per parą
• Palaikomoji dozė: 75–225 mg kartą per parą
• Maksimali dozė: vidutinio sunkumo depresijai – iki 225 mg per dieną; sunkiai depresijai – iki 375 mg per dieną

Pastabos:

• Tiesioginio atpalaidavimo vaisto paros dozė gali būti padalyta į 2–3 dozes per parą.
• Pradedant gydymą, tiems, kuriems reikia daugiau laiko organizmui prisitaikyti, galima skirti 37,5 mg pailginto atpalaidavimo vaisto kartą per dieną 4–7 dienoms, prieš padidinant dozę iki 75 mg per dieną.
• Dozes galima didinti ne dažniau nei kas 4 dienas po 75 mg.
• Reguliariai peržiūrėkite gydymo poreikį ir tinkamą dozę.
• Dozių, didesnių nei 225 mg per parą, vartojimas ribojamas.

Įprasta suaugusiųjų dozė generalizuoto nerimo sutrikimui:

• Pailginto atpalaidavimo forma: pradinė dozė – 75 mg kartą per parą, palaikomoji dozė – 75–225 mg kartą per parą, didžiausia dozė – 225 mg per parą.
• Pastaba: gydymą galima pradėti nuo 37,5 mg per parą 4–7 dienoms tiems, kuriems reikia ilgesnio prisitaikymo.
• Dozę didinti kas ne mažiau kaip 4 dienas po 75 mg.

Įprasta suaugusiųjų dozė socialinio nerimo sutrikimui:

• Pailginto atpalaidavimo forma: 75 mg kartą per parą.
• Pastaba: nėra įrodymų, kad didesnė nei 75 mg dozė suteiktų papildomą naudą.

Įprasta suaugusiųjų dozė panikos sutrikimui:

• Pailginto atpalaidavimo forma: pradėti nuo 37,5 mg kartą per parą 7 dienoms, vėliau – 75 mg kartą per parą. Palaikomoji dozė: 75–225 mg kartą per parą. Didžiausia dozė – 225 mg per parą.
• Dozę galima didinti kas 7 dienos didinant po 75 mg.

Ką daryti, jei praleidote dozę?

Išgerkite vaistą, kai tik prisimenate, tačiau praleiskite praleistą dozę, jei artėja laikas kitai dozei. Nevartokite dvigubos dozės vienu metu.

Ką daryti perdozavus?

Nedelsdami kreipkitės į skubią medicinos pagalbą.

Ko vengti vartojant venlafaksiną?

Nevartokite alkoholio.

Prieš pradėdami vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas, naproksenas ir kt.), pasitarkite su gydytoju. Šių vaistų vartojimas kartu su venlafaksinu gali padidinti kraujavimo ar mėlynių riziką.

Venkite vairuoti ar atlikti pavojingą veiklą, kol nežinote, kaip venlafaksinas veikia jūsų reakcijas. Šis vaistas gali paveikti reakcijos greitį.

Venlafaksino šalutinis poveikis

Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia alerginės reakcijos požymiai: bėrimas, dusulys, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas.

Praneškite gydytojui, jeigu pastebite nuotaikos ar elgesio pokyčius, tokie kaip naujai atsiradusi ar sustiprėjusi depresija, nerimas, panikos priepuoliai, miego sutrikimai, impulsyvumas, dirglumas, neramumas, padidėjęs aktyvumas, kalbumas ar mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.

Venlafaksinas gali sukelti rimtų šalutinių reiškinių. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia:

• neryškus matymas, akių skausmas ar paraudimas, regėjimo aureolės aplink šviesos šaltinius;
• kosulys, krūtinės spaudimas, kvėpavimo sutrikimai;
• traukulių priepuoliai;
• neįprastas kraujavimas – kraujavimas iš nosies, dantenų, makšties, ar kraujavimas, kuris nesustoja;
• mažas natrio kiekis kraujyje – galvos skausmas, sumišimas, atminties ar mąstymo sutrikimai, silpnumas, nestabilumas;
• sunkus nervų sistemos sutrikimas: labai įtempti raumenys, aukšta kūno temperatūra, prakaitavimas, sumišimas, nereguliarus širdies plakimas, drebulys, alpimo pojūtis.

Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos, jeigu pasireiškia serotonino sindromo simptomai, pavyzdžiui: neramumas, haliucinacijos, aukšta temperatūra, prakaitavimas, drebulys, greitas širdies plakimas, raumenų įtempimas, trūkčiojimai, pusiausvyros praradimas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Dažni venlafaksino šalutiniai poveikiai:

• galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas, nuovargis;
• spengimas ausyse, nerimas, įtampa;
• miego sutrikimai, neįprasti sapnai;
• drebulys;
• pagreitėjęs širdies plakimas;
• neryškus matymas;
• pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas;
• svorio ar apetito pokyčiai;
• burnos džiūvimas, žiovulys;
• padidėjęs prakaitavimas;
• seksualinės problemos.

Tai nėra visas galimų šalutinių poveikių sąrašas. Jei pastebite šalutinių reakcijų, pasitarkite su gydytoju.

Kokie vaistai veikia venlafaksino poveikį?

Venlafaksino poveikį gali sustiprinti kiti vaistai, sukeliantys mieguistumą. Prieš vartodami opioidinius vaistus, migdomuosius, raumenų atpalaidavimo ar vaistus nuo nerimo ar traukulių, pasitarkite su gydytoju.

Pasakykite gydytojui apie visus šiuo metu vartojamus vaistus. Daugelis vaistų gali turėti įtakos venlafaksinui, ypač:

• kiti antidepresantai;
• amfetaminai;
• fentanilis;
• cimetidinas;
• tramadolis;
• jonažolė, triptofanas;
• vaistai svorio mažinimui (pavyzdžiui, fenterminas);
• krešėjimą mažinantys vaistai (varfarinas ir jo dariniai);
• vaistai nuotaikos ir psichikos sutrikimams gydyti (buspironas, ličio preparatai ir kt.);
• migrenos gydymo vaistai (sumatriptanas, zolmitriptanas ir kt.).